Apžvalga: Postcosmos festivalis

postcosmos festivalis

Kai kuriems seniems festivaliams išeinant poilsio, jų vietą užima nauji festivaliai. Postcosmos yra vienas iš jų – penkių žmonių kompanijos organizuoti koncertai, paženklinti Postcosmos vardu 2016 metais išaugo į vienos dienos festivalį ir paliko gerą įspūdį.

Atvykę šeštadienio vidudienį į Molėtų rajoną nepastebėjom nei daug automobilių, nei daug lankytojų. Patekę į festivalio teritoriją buvome maloniai sutikti organizatorių, gavom instrukcijas dėl palapinių statymo ir į kurias vietas eiti negalima. Taip pat buvo primintos ir festivalio metu vyksiančios ekskursijos. Organizatorių užmojis susieti Postcosmos su Molėtų rajone esančiu Etnokosmologijos muziejumi ir siūlyti festivalio lankytojams ne tik muzikinę dalį, bet ir šviečiamąją dalį buvo puiki idėja – kitą dieną girdėjau tik gerus žmonių atsiliepimus apie ekskursijas, į kurias jie išsiruošė naktį.

Pati festivalio vieta atrodo nedidelė, bet nepernelyg, kad negalėtum surasti sau ramaus kampo. Ant šlaito viršaus įsikuria kempingas, šlaito apačioje stovi nedidelė scena, čia pat ir ežeras su liepteliu. Su draugais įsikuriame, patraukiame prie ežero. Vanduo gaivus, maudausi ežera pirmą kartą šiemet. Postcosmos festivalį oras tikrai lepino – dienos saulėtos, karštos, nakties metu šalčio nespėjau pajusti, nors miegojau tik su miegmaišiu, be jokio kilimėlio.

postcosmos1 postcosmos2

Muzikinė Postcosmos dalis žadėjo daug skanios muzikos, kurios vienoje vietoje anksčiau nebuvau sutikęs: čia turėjo groti ir balandžio mėnesį ant apleisto Taksi parko stogo girdėti Arcadia Repeats, ir retai išgirstami post-rokeriai Subliminal Messages, gotai Solo ansamblis, o po vidurnakčio – Fume, Paulius Kilbauskas ir daug kitų vardų.

Pripažinsiu, kad pirmąsias grupes taip ir praklausiau, sėdėdamas prie ežero ir kalbėdamas su draugais arba klausydamas kaip nepažįstamas Kazys pasakoja apie žvejybos varžybas, kuriose dalyvavo. Prie scenos atsidūriau tik grojant grupei Fashion Games. Vėliau sekė trumpi poezijos skaitymai, kuriuose pats dalyvavau, nors tuo metu pats jaučiau, kad poezijai dabar visai ne laikas – žmonėms norėjosi muzikos, ne tekstų, juolab, kad kiti ant scenos turėjo lipti visų liaupsinami Solo ansamblis.

Solo ansamblis pagrojo gražiai, o labiausiai įstrigo tai, kad grupė sugrojo legendinės Lietuvos regio grupės LMP dainos „Mane apvogė“ koverį. Iki šiol džiaugiuosi, kad tai girdėjau savo ausimis. Po Solo ansamblio apžiūrėjau menines instaliacijas, o tada pasijutau pavargęs ir nuėjau miegoti, visai užmiršęs, kad norėjau išgirsti Fume ir Paulių Kilbauską.

Buvo žmonių, kurie vėliau skundėsi alaus ir maisto kainomis, girdėjau kitų nuomonę, kad festivaliui trūko kažkokios energijos, kad muzika visą laiką buvo labai rami, kad poezijos skaitymai buvo ne į temą. Mane patį nuliūdino tik ryte pravėrus toi-toi tualeto duris išvystas nesimpatiškas vaizdas – ir jei tai man sukėlė didžiausią nepatogumą, tada manau, kad pirmas Postcosmos festivalio blynas neprisvilęs.

Iš esmės apie Postcosmos nereikėtų galvoti kaip apie tipinį festivalį, nes jis visu kuo labiausiai priminė draugų ir pažįstamų susitikimą gamtoje praleisti laiko ir paklausyti ramesnės muzikos. Linkiu organizatoriams nenuleisti rankų ir kitais metais suorganizuoti kažką panašaus, juolab, kad dabar jau aišku, jog yra užtektinai žmonių, kurie tiki šia kosmine idėja.

postcosmos3 postcosmos4

Tekstas – Povilas

Nuotraukų autoriai – Gediminas Bartuška ir Kazimieras Šešelgis

tragedija