Devilstone (pirma diena)

Ketvirtadienį išvykstam iš Vilniaus 16 val., bet dėl nuleistos padangos ir užmiršto bilieto namuose sugaištam laiko. Anykščius pasiekiam prieš 20 val., prie įėjimo į Devilstone festivalio teritoriją ilgų eilių nėra, tad įeinam vidun greitai.

Visą kelią gąsdinęs lietus ir apniukęs oras vakaro pradžioje per daug nesikandžioja – PERGALĖS koncertą pažiūrim sausi, tiesa, po jų grojusių MANTAR pasirodymą tenka praleisti dėl prasidėjusio gausaus lietaus. Nuoširdžiai kalbant, mieliau būčiau praleidęs PERGALĖS baltų marškinių/neva juokingo metalo pasirodymą, nei sunkiasvorius MANTAR. Dar nuoširdžiau kalbant, net neįsivaizduoju, kodėl PERGALĖ grojo šiame festivalyje. Jie galėtų sėkmingai būti patys sau juokingi kokiame nors repeticijų garaže arba prieš veidrodį, ir to užtektų. Nors PERGALĖS muzika varijuoja nuo TIGER LILLIES primenančio kabaretiško skambesio iki black metal, bendras įspūdis labai lėkštas. Lyg ir turėtų būti linksma, bet nėra; lyg ir kažką nori pasakyti, bet nesugeba pasakyti.

Pergalė (Kazimieras Šešelgis)

Pergalė (foto – Kazimieras Šešelgis)

Bendras festivalio išsidėstymas nepakitęs – visos scenos ir kitos erdvės yra įprastose vietose. Maloniai nustebina tik žmonių kiekis: praėjusiais metais atvykus ketvirtadienį abeji kempingai tikrai nebuvo tokie užimti kaip šiemet. Džiugu, kad Devilstone sugeba pritraukti dar daugiau žmonių, nors pikti metalistai ir yra nepatenkinti, kad festivalyje vėl nėra powerio, o bendras festivalio braižas vis labiau tolsta metalo link roko festivalio.

Lietus (foto - Kazimieras Šešelgis)

Lietus (foto – Kazimieras Šešelgis)

Nustojus lyti einame pasiklausyti taip visų liaupsintų post-punkerių THE SOFT MOON. Nors jiems pradėjus groti pradeda vėl lyti, trauktis po pastoge nesinori. Pirmą kartą man girdėti THE SOFT MOON vietomis užburia savo post-punk ir elektronikos skambesiu, tačiau bendras įspūdis yra ne toks, kokio tikėjausi. Nuoširdžiai – pavargau klausyti visos tos monotonijos. Pir lim pim pim, pir lim pim pim, tik pakeisk ritmą. Eilinį kartą įsitikinu, jog post-punk tiesiog nėra man priimtina muzika.

The Soft Moon (Gediminas Bartuška)

The Soft Moon (foto – Gediminas Bartuška)

Vėliau sekusią rokoteką, kuruotą Direktoriaus, Bluvšteino ir Noruišio, lydi įdomus muzikos mišinys – nuo nu metal iki regio (Lipnūs Maharadžos Pirštai!), tačiau dėl nuovargio jos klausausi nuo kalnelio sėdėdamas su draugais ir diskutuodamas apie muziką, merginas ir šiaip gyvenimą. Prieš miegą, kaip įprasta, dar pasėdim prie lieptelio dalydamiesi įspūdžiais apie paskutinį Game of Thrones sezoną, o po to nueinam miegoti – laukia nauja diena su daug naujų grupių, diskusijų ir kitų veiklų, kurių apstu Devilstone festivalyje.

***

Tekstas – Povilas.

Anonsas: Devilstone 2016 (2 dalis)

devilstone 2016 scena

Nenumaldomai artėjant didžiausiam metų rokenrolo užtaisui – festivaliui Devilstone – mes toliau apžvelgiam įdomiausias grupes, kurios pasirodys festivalyje Anykščiuose liepos 14-17 dienomis.

Be jau minėtų metalo grandų NAPALM DEATH ir BEHEMOTH, Vakarų scenoje savo tamsiuosius ritualus atliks ir dar visai šviežia mėsa metalo scenoje – grupė BATUSHKA (reikšmė – tėvas, kunigas) iš Lenkijos. Jos debiutinis albumas „Litourgiya“ susilaukė teigiamo kritikų vertinimo, tačiau pati grupė iki šiol yra šiek tiek mistifikuota, jos narių asmenybės nežinomos. BATUSHKA išsiskiria ne tik savo atmosferiniu black metal/doom stiliumi, bet ir į dainas įpintais stačiatikių giedojimais ir ritualines apeigas primenančiais koncertais.

batushka

Kiti metalo scenos vardai: TOXIC HOLOCAUST virins punk/thrash metal mišinį, ALPHA TIGER varys heavy/power metal (kol kas man tai juokingiausia grupė), BEATEN TO DEATH kals grindcore dozę ir.. Kaip ir viskas. Išties, gal norėtųsi dar bent vienos stipresnės thrash metal grupės, bet kai pažiūri į tai, kas dar lieka Rytų ir Gama scenose, pasijunti neturintis teisės burbėti.

Čia turbūt didžiausias vardas – stoner rock pažiba TRUCKFIGHTERS. Būtent jiems patikėta tęsti naktinio koncerto tradiciją. Kas bent kartą yra buvę Devilstone festivalyje vykstančiame naktiniame koncerte, tas žino, kad prie pačios mažiausios Gama scenos naktį būna labai linksma, o šįkart ten gros ne bet kokia mažai kam žinoma grupė, bet TRUCKFIGHTERS.

Šalia jų stilistiškai labai gražiai įsipaišys ir grupė 1000 MODS iš Graikijos, grojantį labiau į rokenrolą linkusį stonerį. Be to, kas pamena praėjusiame Devilstone festivalyje kitą importą iš Graikijos – PLANET OF ZEUS –, tas žino, kad graikai moka užkurti gerą tūsą.

Sunkesnių rifų mėgėjai taip pat ras ko pasiklausyti – festivalyje Devilstone gros kanadiečių trijulė DOPETHRONE ir duetas iš Vokietijos MANTAR. DOPETHRONE atstovauja įprasto sludge ir stoner mišinio skambesį, tuo tarpu MANTAR yra labiau linkę eksperimentuoti ir jų grojamas sludge turi daugiau metalo nei stonerio šaknų. Gaila tik, kad prie šių grupių nėra lietuvaičių SLÖGA arba GOAT METAMORPHOSIS– derėtų puikiai.

Pasiilgusiems lengvesnio skambesio rekomenduojama suomių psichodelinio roko grupė DEATH HAWKS arba įdomi melancholija iš Estijos – HOLY MOTORS. Nors lengvų grupių šiais metais bus tiek, kad paskutinę festivalio dieną turbūt norėsis kažko sunkiau.

Kaip ir anksčiau, festivalyje Devilstone bus galima išgirsti ir pačias aktualiausias lietuviškas grupes. Festivalyje antrus metus iš eilės gros screamo/post-rock grupė NO REAL PIONEERS – kas pamena jų energingą pasirodymą kepinant saulei festivalyje praėjusiais metais, tas žino, kad šios grupės koncerto praleisti negalima.

Kitas įdomus sprendimas – grupė AUTISM, kuri groja post-rock stiliaus muziką, bet kol kas man niekada nėra tekę girdėti apie jų gyvus pasirodymus. Bus proga ištaisyti klaidą ir suprasti, kad dar yra kažkokia kita post-rock grupė Lietuvoje be pamėgtų SUBLIMINAL MESSAGES. Toje pačioje Gama scenoje neseniai debiutinį EP „Everything’s Fine“ išleidusi, dar labai jauna grupė FRANK FITTS paduos garage rock triukšmo, niekur niekada negirdėti WOLFSOME Rytų scenoje pabandys įtikinti, kad turi ką parodyti ant tos scenos, o vietinės indie roko žvaigždės COLOURS OF BUBBLES pristatys savo neseniai išleistą albumą „She Is The Darkness“.

Atskiro paminėjimo verta ir jau kelintus metus festivalyje Devilstone po koncertų iki paryčių vykstanti Rokoteka. Šiais metais ten savo selekcijas gros turbūt kaip niekad didelis būrys žmonių. Ketvirtadienio naktį glam, psych, kraut, acid, garage rock, proto punk muziką gros Dovydas Bluvšteinas, Direktorius ir Žilvinas Noruišis, penktadienį Rokotekoje šokdins ba. ir Intakx duetas bei VULTURE, o šeštadienį diskoteką uždarys PERTURBATOR, POLYESTER ir PUSSYSHAVER.

Jei vis dar esi neapsisprendęs ar verta važiuoti į Devilstone festivalį,nesikankink – verta.

***

Tekstas – Povilas

Anonsas: Devilstone 2016 (1 dalis)

devilstone 2016 festivalIlgasis metų metalo ir rokenrolo savaitgalis artėja – Devilstone festivalis (ar Velnio akmuo, vadink kaip tau patogiau) paskelbė jau bene visas grupes, kurios išsiteks per tris scenas Anykščiuose liepos 14-17 dienomis. Metas apžvelgti kuo Devilstone festivalis gundo šiais metais.

Dar prieš paskelbiant pirmąsias grupes, pagalvojau, kad būtų labai smagu, jei į Devilstone festivalį atvažiuotų kokie nors NAPALM DEATH. Kai vėliau pamačiau, jog grupė tikrai gros šiame festivalyje, likau daugiau nei maloniai nustebęs. 35 (tris-de-šimt pen-kis!) metus gyvuojanti viena ekstremaliausių metalo grupių NAPALM DEATH, kuriai klijuojama ir grindcore pradininkų etiketė, su kiekvienu albumu siekia varyti tik dar sunkiau. Ko tikėtis iš jų pasirodymo? Didelio moshpito ir kelių sulaužytų nosių.

Kitas didelis vardas, kuriuo gali didžiuotis Devilstone festivalis – lenkų metalinės scenos pažiba BEHEMOTH. BEHEMOTH groja tamsų, niūrų, mistišką black/death metal, o dėl savo dainų tekstų susilaukia daug kritikos. 2014 metais BEHEMOTH buvo netgi uždrausta groti Poznanėje ir visoje Rusijoje, bet nepaisant to, ši grupė toliau sėkmingai gyvuoja, turuodama po visą pasaulį ir savo įspūdingais pasirodymais džiugina sunkiosios muzikos klausytojus.

Be minėtų BEHEMOTH black metal tamsybes Vakarų scenoje skleis kitos dvi grupės – REGARDE LES HOMMES TOMBER ir DEN SAAKALDTE.

Nors jau kelinti metai iš eilės netyla kalbos, kad Devilstone, kaip metalo festivalis, išsigimė, kviesdamas daug roko, stoner, post-whatever grupių, man ši garsų įvairovė tik į naudą. Ir žiūrėdamas į ne metalo grupių vardus, jau dabar žinau, kad kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiais didžiąją laiko dalį festivalyje leisiu prie Rytų scenos, kurioje šiemet netruks post-punk, post-rock ir stonerio skambesio.

Viena didžiausių Rytų scenos žvaigždžių bus anglai UNCLE ACID & THE DEADBEATS. Psichodelinį roką ir stonerio mišinį grojanti grupė per dar neilgą savo gyvavimą spėjo išleisti 4 studijinius albumus, surasti savo klausytojus ir patraukti tokių grandų kaip BLACK SABBATH dėmesį, kuri pakvietė grupę UNCLE ACID & THE DEADBEATS prisijungti prie BLACK SABBATH atsikūrimo turo po Europą.

2016 metų Devilstone festivalyje kaip niekad juntamas dėmesys post-punk stilistikos grupėms. Garsiausia grupė, lipsianti ant Rytų scenos – A PLACE TO BURRY STRANGER. Chaotiškais, intensyviais, dažnai tamsoje vykstančiais koncertais išgarsėjusi grupė iš JAV savo neurotiškas nuotaikas bandys perteikti ir Rytų scenoje.

Kitas garsus vardas, daliai Lietuvos publikos jau gali būti žinomas – THE SOFT MOON. Šaltą post-punk grojanti amerikiečių grupė jau spėjo apsilankyti Lietuvoje 2015 metų rudenį ir palikti neišdildomus įspūdžius tiems laimingiesiems, kurie buvo koncerte Kablyje. Džiugu, kad unikali grupė THE SOFT MOON po mažiau nei metų pertraukos grįžta į Lietuvą – bus įdomu pamatyti kaip jie atrodys ant didelės scenos.

Post-punk stilių taip pat atstovaus grupė HOLOGRAMS iš Švedijos, grojantį kur kas šviesesnėmis nuotaikomis nei THE SOFT MOON.

Neužmiršti šiais metais bus ir post-rock žanro mėgėjai – Devilstone festivalyje pasirodys lenkų grupė TIDES FROM NEBULA. Nors TIDES FROM NEBULA nėra kažkuo ypatinga ar labai unikali grupė post-rock žanro pasaulyje, jų kuriamas nuostabus, atmosferiškas, instrumentinis skambesys yra tikrai kabinantis ir paliečiantis širdį. (Tikra istorija – girdėjau šią grupę 2011 metais, vos neapsiverkiau.)

Kitas įdomus instrumentinis reiškinys – grupė PARARA iš Latvijos. Jau ne pirmą kartą Lietuvoje besilankanti grupė yra tikra mįslė tiems, kas mėgsta muzika skirstyti į žanrus. PARARA priskirti kuriam nors vienam žanrui labai sudėtinga, nes čia daug instrumentinės muzikos, kuri kartais primena post-rock, kartais – post-hardcore, bet tai šen, tai ten atsirandantis saksofonas ar fleita viską labai sujaukia. Todėl lengviau yra pasakyti, kad grupė PARARA nėra nei post-hardcore, nei post-rock, o kažkur savo atskiroje galaktikoje esanti įvairiausių muzikos garsų planeta.

Kaip ir kasmet, festivalis Devilstone pakvietė ir vietinių grupių. Metalo grupė JUODVARNIS pristatys savo neseniai išleistą epinį albumą „Mirusio žmogaus kelionė“, iš Lietuvos metalo scenos žvaigždžių (haha) suburta grupė PERGALĖ gros dainas iš naujo albumo „Antropologija“, o retai Lietuvoje „kultyvuojamo“ metalcore žanro atstovai CHASING THE RISE Vakarų scenoje pristatys savo antrąjį EP „Chapters“.

Jei patinka sunkesnė muzika, bet manai, kad Devilstone festivalyje renkasi vien tik metalistai, būk ramus – čia viskas ramu, gražu ir pilna meilės. Gražus Dainuvos slėnis, šalia gaivinanti upė, naujos pažintys, muzikiniai atradimai, naktinės palapinių istorijos ir tvarkingi bio tualetai – viskas, ko reikia geram festivaliui.

***

Tekstas – Povilas

Interviu: Sraigės efektas

Sraigės efektas

Šiuo metu viena originaliausių Lietuvos alternatyvios scenos grupių Sraigės efektas festivalyje „Devilstone“ pristatė savo debiutinį albumą „Monotonijos anatomija“. Festivalio organizatoriai taip pristatė grupę: “Sraigės efektui ganėtinai sparčiai su kiekvienu gyvu koncertu pavyksta pelnyti vis daugiau klausytojų simpatijų. Publiką žavi jų spontaniški ir improvizaciniu principu paremti nuoširdūs pasirodymai, lėtos ir greitos, tylios ir garsios muzikos harmonija bei vientisumas.” Iškart po koncerto susirinkom pakalbėti ir išsiaiškinti, kokį velnią jie čia groja ir kas geriau – viskis ar degtinė?

Kalbamės su Kristijonu (gitara), Simu (būgnai) ir Niku (bosinė gitara).

Šiandien pristatėte savo debiutinį albumą. Kiek metų darbo įdėta į jį?

Simonas: Vienas mėnesis.

Kristijonas: Ne, tu išvis tik vieną dieną įrašinėjai.

Nikas: Viskas prasidėjo 2012 metais, tada pradėjom kažką daryt kartu. Viena daina albume liko iš tų metų, kitos atsirado vėliau. Kiek grojom, kiek turėjom, 2014 metais įrašėm.

Simonas: Įrašėm tas dainas, kurias buvo lengviausia sudėlioti struktūriškai. Pas mus viskas paremta improvizacija, akių kontaktu ir bendravimu, todėl sunkiausias darbas buvo ne albumą įrašyti, bet jį sudėlioti, kad muzika skambėtų taip, kaip ji skamba grojant gyvai. Todėl Kristijonas ir Nikas labai stipriai eksperimentavo tiek su gitarom, tiek su efektais ir stiprintuvais.

Kristijonas: Vienoj dainoj net panaudojom įrašytą lašo garsą.

Ar anksčiau buvot visi pažįstami, grojot kitose grupėse?

Kristijonas: Anksčiau grojom postroką, post-metal.

Nikas: Kristijonas su mano broliu anksčiau grojo death‘n‘roll‘ą.

Simonas: O aš su Kristijonu pažįstamas nuo kūdikystės, nes mano močiutė ir jo mama – geriausios draugės, tai tokie labai gilūs ir saviti ryšiai mus sieja.

Nebuvo taip, kaip dažnai pasitaiko, kad pirmiau sugalvojot pavadinimą, o tik tada atsirado grupė?

Kristijonas: Su pavadinimu yra labai įdomi istorija.

Nikas: Sugalvojom, kad norim su broliu pagroti koncerte. Vienas koncertas buvo, pasisiūlėm, sako „koks pavadinimas?“, tai ir sugalvojom.

Kristijonas: Ne, tu blogai pasakoji. Grojom kažkokiam festivaly „Molio pievos“ kažkur Aukštaitijoj. Atėjom pagrot dar kaip grupė Delčia, bet jau buvo kai kurie Sraigės efekto rifai. Ir buvo ten toks vienas vyrukas, urėdas, kuris tūsino, po to jis priėjo ir sako: „Vyručiai, kai jūs grojat, tai toks sraigės kiautas man ant galvos, sraigės efektas“. Pagalvojom geras palyginimas, užkabino tas pavadinimas. Kai atėjo kitas pasiūlymas koncertui, jau buvom apsistoję ties Sraigės efekto pavadinimu.

Padarėt albumo įrašą, o dabar klausydami negalvojat, kad kažką galėjot padaryti kitaip?

Simonas: Albumo dizainas galėjo būti kitoks, bet čia jau mano asmeniniai priekabiai.

Kristijonas: Aš asmeniškai viskuo patenkintas. Buvo įdomus pats procesas – nuo pradžios iki pabaigos. Daug išmokom. Kitą kartą padarysim geriau.

Nikas: Kadangi visas įrašinėjimas buvo labai eksperimentinis, aš patenkintas rezultatais. Dabar jau daug ką išbandėm, kitą kartą turėsim daugiau patirties.

Kaip patys savo stilių apibūdintumėt?

Nikas: Psichodelinis blues‘n‘roll‘as.

Kristijonas: Aš labai nemėgstu, kai mums stoner‘į prikišinėja, tai sakyčiau repeat rock‘as. Nes nuolat kartojam vieną temą, kad kaltų į galvą.

Simonas: Ne veltui albumo pavadinimas „Monotonijos anatomija“.

Kristijonas: Albumo pavadinimą sugalvojau duše užsipylęs šalto vandens.

Simonas: Gal nepasakok daugiau, ką veiki duše ;)

Kol kas koncertuojat tik Lietuvoj. Nėra planų išvykti pagroti į užsienį?

Kristijonas: Ne, kol kas neturim. Bet labai norėtume.

Simonas: Kadangi turime konservatyvųjį Niką, tai jis galėtų važiuoti grot į užsienį nebent per atostogas.

Kristijonas: Mes visi esam labai užsiėmę žmonės su savo reikalais ir profesijomis.

Simonas: Gal tai ir yra Sraigės efekto žavesys – nerepetuojam dažnai, tiesiog kartais susirenkam ir pagrojam.

Kristijonas: Pavyzdžiui ir dabar – nerepetavom keturis mėnesius, vakar susirinkom su akustinėm gitarom pagrot, ir viskas.

Kam patikėtumėt groti savo vestuvėse?

Simonas: Aš labai norėčiau, kad Queens of the Stone Age pagrotų mano vestuvėse.

Nikas: Nick Cave.

Bet po to Nick Cave nukabintų nuotaką…

Nikas: Jo, tokios depresyvios vestuvės būtų ;)

Keli trumpi klausimai. Grupė Mastodon ar Kylesa?

Kristijonas: Kylesa, nes graži moteris.

Simonas: Kylesa, nes įdomiau, purviniau ir griežčiau.

NikasMastodon, nes Moby Dick.

Oksana Pikul ar Marina Bui?

Kristijonas: Kas yra Marina Bui?

Simonas: Aš už Oksaną Pikul.

Nikas: Tegul būna Pikul, kitos nežinau.

Viskas ar degtinė?

Sraigės efektas: Viskis su alum!