Interviu: No Real Pioneers

no-real-pioneers-slide-Copy

Alytiškių-vilniečio grupė NO REAL PIONEERS pastaruosius dvejus metus gyvena itin aktyvų gyvenimą: susuko du vaizdo klipus iš studijos, išleido Demo EP ir singlą „Every Inch Is A Hope“, apšildė psichodelinius danus GET YOUR GUN, sugrojo krūvą koncertų Vilniuje, Kaune ir Alytuje, o taip pat buvo pakviesti groti ir į šių metų „Devilstone“ festivalį.

Neneigsiu – buvo labai įdomu pamatyti, kiek publikos grupė pritrauks ne itin patogiu grojimui laiku (14:45) ir kaip juos priims metalinė „Devilstone“ publika. Tačiau, mano nuostabai, net plieskiant karštai saulei vidury dienos, susirinko užtektinai publikos. Nuo pat NO REAL PIONEERS pasirodymo pradžios publika aktyviai palaikė grupę, kartu dainavo dainų žodžius (o jie juk ne Andrius Mamontovas ar BA.), būgnininkui lazdelės lūžo viena po kitos, o po koncerto klausytojai dar išreikalavo ir pakartojimo, kad ir kiek „Gama“ scenos garsistai tam būtų priešinęsi.

Po koncerto, dar nenuslūgus emocijoms, pavyko pasikalbėti su grupės nariais Gabrieliumi (gitara, vokalas), Karoliu (bosinė gitara) ir Luku (būgnai).

Ar čia buvo didžiausias jūsų grotas koncertas?

Gabrielius: Ne didžiausias koncertas, bet tikrai didžiausias festivalis, kuriame teko groti.

Kaip jautėtės ant scenos? Ne keista buvo groti taip anksti dieną?

Gabrielius: Jausmas buvo nuostabus.

Lukas: Keista groti taip anksti, galvojom nebus žmonių, bet buvo daug. Ir koks palaikymas!

Iš tiesų, buvo gražu ir klausyt, ir stebėt jūsų pasirodymą.

Gabrielius: Palaikymas nerealus, žiauriai faina.

Koks jūsų pačių matytas koncertas yra jums įsimintiniausias?

Gabrielius: Labai gerai atsimenu THE SONS OF SATURN koncertą Alytuj, tai buvo visiška ekstazė man. O antras įsimintinas yra TOUCHE AMORE Rygoj. Ten tik prasidėjo pirmieji akordai ir visi žmonės pradėjo iškart šokinėti nuo scenos, maltis, sunku buvo išstovėti ant kojų.

Karolis: Pritarsiu Gabrieliui dėl TOUCHE AMORE. Bet man su juo rungiasi kitas koncertas – grupė MONO klube „Loftas“. TOUCHE AMORE ir MONO yra iš visiškai skirtingų sferų, man abu koncertai labai patiko.

Lukas: Čia gal ne į temą, bet man labiausiai – DEPECHE MODE prieš kelis metus Vingio parke.

Paskutiniai dveji metai jums labai aktyvūs. Ar ir toliau palaikysit tokį tempą?

Lukas: Norėčiau, bet bus matyt, kaip išeis.

Gabrielius: Dabar kuriam naujas dainas, todėl šią vasarą esam ne tokie pastebimi.

Kada galima tikėtis sulaukti albumo?

Gabrielius: Gal šiemet, gal kitais metais. Reikia prisiruošti dar albumui. Mes niekur neskubame.

Ar buvo kažkas, ko visgi neįgyvendinot per pastaruosius metus?

Gabrielius: Albumo neišleidom ir klipo nenufilmavom.

Kaip įsivaizduojat savo klipą ne iš studijos?

Karolis: Su nuogu Gabrielium ;).

Gabrielius: Su daug papų ;).

Karolis: Vakar per kiną rodė „Lady Terminator“, buvo nemažai papų. Ten rodė mylisi pora, po to kažkaip pana iškruvina vyrą neaišku iš kur – geras filmas.

Anksčiau klausant jūsų muzikos atrodė, kad grojat emo-hardcore. Bet kuo daugiau klausau dabar, tuo daugiau girdžiu post roko, gal net post metalo skambesio. Čia taip nuosekliai einat sunkyn?

Gabrielius: Taip tiesiog natūraliai išeina. Tai nereiškia, kad vieni gabalai bus lengvesni, kiti – sunkesni. Nemąstom apie tai. Tai bus tiesiog mūsų dainos. Nesistengiam skambėti taip ir ne kitaip.

Kaip patys apibūdintumėt savo grojamą stilių?

Lukas: Žmonės kalba, kad Gabrielius balsu groja screamo, o mes su Karoliu savo instrumentais – kažkokį post roką.

Gabrielius: Post-rock-screamo.

Karolis: Kaip grupė ENVY, tik ne ENVY ;)

Kokios grupės padarė jums didžiausią įtaką?

Gabrielius: Man – visos tos senos screamo, emo grupės. Ir post rokas, jaučiu, daro didelę įtaką.

Karolis: Negalėčiau vardint kažkokiais konkrečiais grupių pavadinimais, nes daug grupių skirtingu metu darė įtaką. Būna, kad prieš eidamas į repeticiją kažką klausai ir galvoji „šitie turi kažką gero ir aš kažką iš jų pasiimsiu“. Dažniausiai tai screamo, post roko , post metalo ar net indie roko grupės.

Lukas: Aš kai nuo penktos klasės pradėjau MARILYN MANSON klausyt, tai viskas po to ėjo sunkyn, sunkyn. Pradėjau klausyt black metal, šiaip sunkios muzikos. O dabar man ant bangos yra RUSSIAN CIRCLES, o tai, ką daro jų būgnininkas, man yra visko etalonas.

Ar ne keista būti vienintele tokio stiliaus grupe šiame festivalyje?

Karolis: Keista.

Lukas: O įdomu FARŠUI keista?

Nežinau, man įdomu, kodėl jų nepadarė headlinerių kurią nors naktį vienoj iš scenų. Gerai „sueitų“.

Karolis: O KATATONIA – į „Gama“ sceną ;).

Kaip manot, ar šiuolaikinė metalo publika šiuo metu vis dar yra labai konservatyvi?

Gabrielius: Mačiau metalistų, kurie klauso mūsų ir linksi galvą, tai gal nėra tokie konservatyvūs.

Karolis: O man patinka, kai merginos dainuoja mūsų žodžius!

Lukas: Manau, kad mūsų klausė kai kurie metalistai vien todėl, kad mes iš Lietuvos. Jei tokią muziką grotų ne vietinė grupė, niekam nebūtų įdomu.

Kai jūsų pasirodymas taip gerai praėjo, ar galima tikėtis, kad „Velnio akmuo“ ateity kvies daugiau hardcore‘o grupių?

Karolis: Būtų gerai, jei taip įvyktų.

Lukas: Jei jau lenda į tokius žanrus kaip post-punk, tai reikia tikėtis ir daugiau hardcore‘o.

Gabrielius: Hardcore‘as kaip ir logiška būtų. Aišku, bus matyt ar tas hardcore‘as traukia žmones. Mes patys negrojam gryno hardcore‘o, mūsų daugiau klausosi tie, kam patinka post rokas.

Dabar keli trumpi klausimai. „Naminukas“ ar „Flintas“ ir kodėl?

Gabrielius: „Naminukas“. Būdavo ten kažkas…

Karolis: „Flintas“. Ten būdavo gerų anekdotų.

Lukas: „Flintas“, nes rašydavo kuriozines istorijas.

Kuriozinės istorijos apie tai, kaip du vyrai bėga iš Sibiro ir vienas suvalgo kito ranką, o po daug metų tas berankis jį suranda ir sako „dabar atiduok skolą – aš suvalgysiu tavo ranką“?

Lukas: Būtent!

Grupė RAEIN ar LOMA PRIETA?

Karolis: RAEIN.

Gabrielius: Abu geri, bet LOMA PRIETA paskutinis albumas labiau patinka.

„Fluff‘as“ ar „Devilstone“?

Gabrielius: „Fluff‘as“.

Karolis: „Fluff‘as“.

Lukas: „Devilstone“.

Lukai, kiek daugiausiai lazdelių sulaužei per vieną koncertą? Šiandien buvo trys, jei neklystu.

Lukas: Šiandien buvo keturios, šiandien daugiausiai ir sulaužiau.

***

Tekstas – Povilas