Devilstone (trečia diena)

Šeštadienio dieną pradedam jau tradicine tapusia išvyka prie Rubikių ežero, esančio vos už 12 kilometrų nuo Anykščių. Trumpas ištrūkimas iš festivalio aplinkos ir vėsus ežero vanduo atgaivina mano pavargusią galvą ir kuriam laikui leidžia užmiršti miego trūkumą (abi naktis miegojau po 2-3 valandas).

Sugrįžę į Devilstone festivalį skubame prie Rokotekos scenos, kur turi vykti Gintarinių akinių organizuotas protmūšis muzikine tema. Praėjusį kartą šiame festivalyje mūsų komanda laimėjo antrą vietą, šiemet tikimės pasirodyti ne ką prasčiau, nors dalyvauja daugiau nei 30 komandų. Tačiau jau po antro turo tampa aišku, kad pasivyti pirmaujančias komandas bus itin sunku, taigi per daug nesirūpiname. Žaidimą baigiame šešti ir einame pavalgyti.

Kol žaidėm protmūšį, tuo metu vyko tradiciniais tapę futbolo, tinklinio turnyrai ir MC Growl konkursas, kur savo gerkles laidė festivalio dalyviai.

Futbolo turnyras (Kazimieras Šešelgis) MC Growl (Rasa Dambrauskaitė)

Verta paminėti, kad šeštadienį po pietų prasiblaivo oras ir saulėkaitoje būna jau per karšta. Todėl žmonių prie upės netrūksta, o ten dar savo pasirodymą surengia SRAIGĖS EFEKTAS. Netradicinėje vietoje vykęs koncertas yra kažkas išskirtinio ir malonu tiek ausims, tiek akims.

Sraiges Efektas (foto - Ina Vox)

Sraiges Efektas (foto – Ina Vox)

Vėliau Rytų scenoje seka numylėtieji NO REAL PIONEERS ir sunkiasvoriai DOPETHRONE, o ant Vakarų scenos užlipę CHASING THE RISE įrodo, kad net lietuviškoje metalo scenoje yra vietos metalcore‘ui.

No Real Pioneers (foto - Gediminsa Bartuška) Chasing The Rise (Kazimieras Šešelgis)

Nuo suolelių ant kalno stebėta post-black grupė REGARDE LES HOMMES TOMBER bendros šeštadienio nuotaikos taip pat negadina, o TOXIC HOLOCAUST trešas valgant picą ir stebint iš aukštai buvo visai žavus vien dėl nuolat vykstančio circle pit‘o.

Belaukdami vakaro hedlainerių BEHEMOTH, nutariame eiti paklausyti Rytų scenoje pradėjusių groti UNCLE ACID AND THE DEADBEATS. Pirmosios dainos įdomios, bet vėliau viskas ima kartotis ir tik vos keliose vietose grupė groja kažką kitaip, nei įprastai sau. Nepaisant to, įspūdį palieka gerą, ir jiems baigus groti skubame klausytis BEHEMOTH. Tiesa, BEHEMOTH visai neskuba pradėti savo koncerto, iš viso vėluoja apie 40 minučių.

Behemoth (foto - Kazimieras Šešelgis) Behemoth (foto - Gediminas Bartuška)

BEHEMOTH koncerto pradžia nepalieka įspūdžio, ir tik kažkurios dvi dainos viduryje jų koncerto nuskamba tikrai galingai. Greičiausiai viskas dėl to, kad mano energijos likučiai jau visai išsekę; kartais klausau grupės užsimerkęs, nes taip lengviau sutelkti koncentraciją į muziką. Galiausiai, supratęs, kad neištversiu, atsisveikinu su draugais ir pasuku link palapinės.

Būdamas visai arti palapinės, prie kokteilių baro sutinku drauges ir nusprendžiu trumpam prisijungti. Jų linksmos kalbos dar valandai suteikia jėgų: dar vienas alaus, dar viena linksma istorija, ir aš nurimstu supratęs, kad, nepaisant pirmų dvejų vidutiniškų dienų, Devilstone festivalis man patinka ir šiais metais.

Anonsas: Devilstone 2016 (2 dalis)

devilstone 2016 scena

Nenumaldomai artėjant didžiausiam metų rokenrolo užtaisui – festivaliui Devilstone – mes toliau apžvelgiam įdomiausias grupes, kurios pasirodys festivalyje Anykščiuose liepos 14-17 dienomis.

Be jau minėtų metalo grandų NAPALM DEATH ir BEHEMOTH, Vakarų scenoje savo tamsiuosius ritualus atliks ir dar visai šviežia mėsa metalo scenoje – grupė BATUSHKA (reikšmė – tėvas, kunigas) iš Lenkijos. Jos debiutinis albumas „Litourgiya“ susilaukė teigiamo kritikų vertinimo, tačiau pati grupė iki šiol yra šiek tiek mistifikuota, jos narių asmenybės nežinomos. BATUSHKA išsiskiria ne tik savo atmosferiniu black metal/doom stiliumi, bet ir į dainas įpintais stačiatikių giedojimais ir ritualines apeigas primenančiais koncertais.

batushka

Kiti metalo scenos vardai: TOXIC HOLOCAUST virins punk/thrash metal mišinį, ALPHA TIGER varys heavy/power metal (kol kas man tai juokingiausia grupė), BEATEN TO DEATH kals grindcore dozę ir.. Kaip ir viskas. Išties, gal norėtųsi dar bent vienos stipresnės thrash metal grupės, bet kai pažiūri į tai, kas dar lieka Rytų ir Gama scenose, pasijunti neturintis teisės burbėti.

Čia turbūt didžiausias vardas – stoner rock pažiba TRUCKFIGHTERS. Būtent jiems patikėta tęsti naktinio koncerto tradiciją. Kas bent kartą yra buvę Devilstone festivalyje vykstančiame naktiniame koncerte, tas žino, kad prie pačios mažiausios Gama scenos naktį būna labai linksma, o šįkart ten gros ne bet kokia mažai kam žinoma grupė, bet TRUCKFIGHTERS.

Šalia jų stilistiškai labai gražiai įsipaišys ir grupė 1000 MODS iš Graikijos, grojantį labiau į rokenrolą linkusį stonerį. Be to, kas pamena praėjusiame Devilstone festivalyje kitą importą iš Graikijos – PLANET OF ZEUS –, tas žino, kad graikai moka užkurti gerą tūsą.

Sunkesnių rifų mėgėjai taip pat ras ko pasiklausyti – festivalyje Devilstone gros kanadiečių trijulė DOPETHRONE ir duetas iš Vokietijos MANTAR. DOPETHRONE atstovauja įprasto sludge ir stoner mišinio skambesį, tuo tarpu MANTAR yra labiau linkę eksperimentuoti ir jų grojamas sludge turi daugiau metalo nei stonerio šaknų. Gaila tik, kad prie šių grupių nėra lietuvaičių SLÖGA arba GOAT METAMORPHOSIS– derėtų puikiai.

Pasiilgusiems lengvesnio skambesio rekomenduojama suomių psichodelinio roko grupė DEATH HAWKS arba įdomi melancholija iš Estijos – HOLY MOTORS. Nors lengvų grupių šiais metais bus tiek, kad paskutinę festivalio dieną turbūt norėsis kažko sunkiau.

Kaip ir anksčiau, festivalyje Devilstone bus galima išgirsti ir pačias aktualiausias lietuviškas grupes. Festivalyje antrus metus iš eilės gros screamo/post-rock grupė NO REAL PIONEERS – kas pamena jų energingą pasirodymą kepinant saulei festivalyje praėjusiais metais, tas žino, kad šios grupės koncerto praleisti negalima.

Kitas įdomus sprendimas – grupė AUTISM, kuri groja post-rock stiliaus muziką, bet kol kas man niekada nėra tekę girdėti apie jų gyvus pasirodymus. Bus proga ištaisyti klaidą ir suprasti, kad dar yra kažkokia kita post-rock grupė Lietuvoje be pamėgtų SUBLIMINAL MESSAGES. Toje pačioje Gama scenoje neseniai debiutinį EP „Everything’s Fine“ išleidusi, dar labai jauna grupė FRANK FITTS paduos garage rock triukšmo, niekur niekada negirdėti WOLFSOME Rytų scenoje pabandys įtikinti, kad turi ką parodyti ant tos scenos, o vietinės indie roko žvaigždės COLOURS OF BUBBLES pristatys savo neseniai išleistą albumą „She Is The Darkness“.

Atskiro paminėjimo verta ir jau kelintus metus festivalyje Devilstone po koncertų iki paryčių vykstanti Rokoteka. Šiais metais ten savo selekcijas gros turbūt kaip niekad didelis būrys žmonių. Ketvirtadienio naktį glam, psych, kraut, acid, garage rock, proto punk muziką gros Dovydas Bluvšteinas, Direktorius ir Žilvinas Noruišis, penktadienį Rokotekoje šokdins ba. ir Intakx duetas bei VULTURE, o šeštadienį diskoteką uždarys PERTURBATOR, POLYESTER ir PUSSYSHAVER.

Jei vis dar esi neapsisprendęs ar verta važiuoti į Devilstone festivalį,nesikankink – verta.

***

Tekstas – Povilas

Koncertas: No Real Pioneers “Renounce” EP pristatymas

Nauji mėgstamų vietinių grupių įrašai yra visada laukiami, o kadangi jie retai pasirodo (būna, kad ir visai nesulauki), tai kiekvieno tokio įrašo išleidimas prilygsta šventei. Būtent su tokia šventine nuotaika įžengiau į „Liverpool“ barą, kuriame savo jau antrąjį EP „Renounce“ pristatė grupė No Real Pioneers, į šventę kartu pakvietę groti ir savo draugus, grupę Monkey Tank.

Nežinau, ar yra daug sunkesnės gitarinės muzikos klausytojų, kuriems grupė No Real Pioneers būtų iki šiol negirdėta, nes pastaruosius pusantrų metų ji yra itin aktyvi ir pastebima. Nors grupė savo veiklą pradėjo 2011 metais, būtent 2014 metais įvyko lūžis, kuomet nufilmavę gražų vaizdo klipą savo dainai „Not The Day To Fall“, No Real Pioneers buvo kviečiami tiek į radijo stotis, tiek apšildyti iš užsienio atvykstančias grupes, tiek į festivalius.

Prisipažinsiu, kad per 2014-2015 metus No Real Pioneers girdėjau nebesuskaičiuojamą kiekį kartų, todėl kaskart, kai einu vis į kitą jų koncertą, nuoširdžiai bijau, kad gal man jie jau nebebus tokie įdomūs ir aktualūs. Tačiau iki šiol visi jų koncertai palieka tik gerus įspūdžius, o patys grupės nariai, atrodo, ant scenos jaučiasi vis užtikrinčiau ir užtikrinčiau.

Šis EP „Renounce“ pristatymo koncertas – ne išimtis. Pasibaigus Monkey Tank pasirodymui, ant scenos neužilgo lipa No Real Pioneers ir kai tik pradeda groti, iškart prikausto mano dėmesį. Iš esmės pakeitę savo koncertinį grojaraštį, vaikinai kala savo savitą screamo ir post-roko mišinį, įpindami ir naujas dainas iš pristatomo EP „Renounce“. Jeigu visgi reiktų priskirti šią grupę tik vienam muzikos žanrui, būčiau linkęs priskirti juos post-rokui, nes nors jų skambesyje labai daug screamo/emo estetikos, jų naujesnė kūryba, mano nuomone, eina vis sunkyn ir tamsyn, o ir pačios dainos tiek savo struktūra, tiek trukme artimesnės post-roko stilistikai.

Gali būti, kad aš visiškai klystu, ir gerai, nes manau, jog visi susirinkusieji šiame kocnerte turi savas priežastis čia būti. Vieniems No Real Pioneers yra emo grupė, kitiems patinka lėtesnės ir melodingesnės dainos, dar kitiems – ta tamsesnė, niūresnė grupės pusė. Manau, kad būtent grupės sugebėjimas neprisirišti prie vieno stiliaus ir yra tas pagrindinis faktorius, užtikrinantis šios grupės nuolatinį progresą ir sėkmę. Ir dar nuoširdumas, kuriuo spinduliuoja visi grupės nariai.

***

Tekstas – Povilas

Interviu: No Real Pioneers

no-real-pioneers-slide-Copy

Alytiškių-vilniečio grupė NO REAL PIONEERS pastaruosius dvejus metus gyvena itin aktyvų gyvenimą: susuko du vaizdo klipus iš studijos, išleido Demo EP ir singlą „Every Inch Is A Hope“, apšildė psichodelinius danus GET YOUR GUN, sugrojo krūvą koncertų Vilniuje, Kaune ir Alytuje, o taip pat buvo pakviesti groti ir į šių metų „Devilstone“ festivalį.

Neneigsiu – buvo labai įdomu pamatyti, kiek publikos grupė pritrauks ne itin patogiu grojimui laiku (14:45) ir kaip juos priims metalinė „Devilstone“ publika. Tačiau, mano nuostabai, net plieskiant karštai saulei vidury dienos, susirinko užtektinai publikos. Nuo pat NO REAL PIONEERS pasirodymo pradžios publika aktyviai palaikė grupę, kartu dainavo dainų žodžius (o jie juk ne Andrius Mamontovas ar BA.), būgnininkui lazdelės lūžo viena po kitos, o po koncerto klausytojai dar išreikalavo ir pakartojimo, kad ir kiek „Gama“ scenos garsistai tam būtų priešinęsi.

Po koncerto, dar nenuslūgus emocijoms, pavyko pasikalbėti su grupės nariais Gabrieliumi (gitara, vokalas), Karoliu (bosinė gitara) ir Luku (būgnai).

Ar čia buvo didžiausias jūsų grotas koncertas?

Gabrielius: Ne didžiausias koncertas, bet tikrai didžiausias festivalis, kuriame teko groti.

Kaip jautėtės ant scenos? Ne keista buvo groti taip anksti dieną?

Gabrielius: Jausmas buvo nuostabus.

Lukas: Keista groti taip anksti, galvojom nebus žmonių, bet buvo daug. Ir koks palaikymas!

Iš tiesų, buvo gražu ir klausyt, ir stebėt jūsų pasirodymą.

Gabrielius: Palaikymas nerealus, žiauriai faina.

Koks jūsų pačių matytas koncertas yra jums įsimintiniausias?

Gabrielius: Labai gerai atsimenu THE SONS OF SATURN koncertą Alytuj, tai buvo visiška ekstazė man. O antras įsimintinas yra TOUCHE AMORE Rygoj. Ten tik prasidėjo pirmieji akordai ir visi žmonės pradėjo iškart šokinėti nuo scenos, maltis, sunku buvo išstovėti ant kojų.

Karolis: Pritarsiu Gabrieliui dėl TOUCHE AMORE. Bet man su juo rungiasi kitas koncertas – grupė MONO klube „Loftas“. TOUCHE AMORE ir MONO yra iš visiškai skirtingų sferų, man abu koncertai labai patiko.

Lukas: Čia gal ne į temą, bet man labiausiai – DEPECHE MODE prieš kelis metus Vingio parke.

Paskutiniai dveji metai jums labai aktyvūs. Ar ir toliau palaikysit tokį tempą?

Lukas: Norėčiau, bet bus matyt, kaip išeis.

Gabrielius: Dabar kuriam naujas dainas, todėl šią vasarą esam ne tokie pastebimi.

Kada galima tikėtis sulaukti albumo?

Gabrielius: Gal šiemet, gal kitais metais. Reikia prisiruošti dar albumui. Mes niekur neskubame.

Ar buvo kažkas, ko visgi neįgyvendinot per pastaruosius metus?

Gabrielius: Albumo neišleidom ir klipo nenufilmavom.

Kaip įsivaizduojat savo klipą ne iš studijos?

Karolis: Su nuogu Gabrielium ;).

Gabrielius: Su daug papų ;).

Karolis: Vakar per kiną rodė „Lady Terminator“, buvo nemažai papų. Ten rodė mylisi pora, po to kažkaip pana iškruvina vyrą neaišku iš kur – geras filmas.

Anksčiau klausant jūsų muzikos atrodė, kad grojat emo-hardcore. Bet kuo daugiau klausau dabar, tuo daugiau girdžiu post roko, gal net post metalo skambesio. Čia taip nuosekliai einat sunkyn?

Gabrielius: Taip tiesiog natūraliai išeina. Tai nereiškia, kad vieni gabalai bus lengvesni, kiti – sunkesni. Nemąstom apie tai. Tai bus tiesiog mūsų dainos. Nesistengiam skambėti taip ir ne kitaip.

Kaip patys apibūdintumėt savo grojamą stilių?

Lukas: Žmonės kalba, kad Gabrielius balsu groja screamo, o mes su Karoliu savo instrumentais – kažkokį post roką.

Gabrielius: Post-rock-screamo.

Karolis: Kaip grupė ENVY, tik ne ENVY ;)

Kokios grupės padarė jums didžiausią įtaką?

Gabrielius: Man – visos tos senos screamo, emo grupės. Ir post rokas, jaučiu, daro didelę įtaką.

Karolis: Negalėčiau vardint kažkokiais konkrečiais grupių pavadinimais, nes daug grupių skirtingu metu darė įtaką. Būna, kad prieš eidamas į repeticiją kažką klausai ir galvoji „šitie turi kažką gero ir aš kažką iš jų pasiimsiu“. Dažniausiai tai screamo, post roko , post metalo ar net indie roko grupės.

Lukas: Aš kai nuo penktos klasės pradėjau MARILYN MANSON klausyt, tai viskas po to ėjo sunkyn, sunkyn. Pradėjau klausyt black metal, šiaip sunkios muzikos. O dabar man ant bangos yra RUSSIAN CIRCLES, o tai, ką daro jų būgnininkas, man yra visko etalonas.

Ar ne keista būti vienintele tokio stiliaus grupe šiame festivalyje?

Karolis: Keista.

Lukas: O įdomu FARŠUI keista?

Nežinau, man įdomu, kodėl jų nepadarė headlinerių kurią nors naktį vienoj iš scenų. Gerai „sueitų“.

Karolis: O KATATONIA – į „Gama“ sceną ;).

Kaip manot, ar šiuolaikinė metalo publika šiuo metu vis dar yra labai konservatyvi?

Gabrielius: Mačiau metalistų, kurie klauso mūsų ir linksi galvą, tai gal nėra tokie konservatyvūs.

Karolis: O man patinka, kai merginos dainuoja mūsų žodžius!

Lukas: Manau, kad mūsų klausė kai kurie metalistai vien todėl, kad mes iš Lietuvos. Jei tokią muziką grotų ne vietinė grupė, niekam nebūtų įdomu.

Kai jūsų pasirodymas taip gerai praėjo, ar galima tikėtis, kad „Velnio akmuo“ ateity kvies daugiau hardcore‘o grupių?

Karolis: Būtų gerai, jei taip įvyktų.

Lukas: Jei jau lenda į tokius žanrus kaip post-punk, tai reikia tikėtis ir daugiau hardcore‘o.

Gabrielius: Hardcore‘as kaip ir logiška būtų. Aišku, bus matyt ar tas hardcore‘as traukia žmones. Mes patys negrojam gryno hardcore‘o, mūsų daugiau klausosi tie, kam patinka post rokas.

Dabar keli trumpi klausimai. „Naminukas“ ar „Flintas“ ir kodėl?

Gabrielius: „Naminukas“. Būdavo ten kažkas…

Karolis: „Flintas“. Ten būdavo gerų anekdotų.

Lukas: „Flintas“, nes rašydavo kuriozines istorijas.

Kuriozinės istorijos apie tai, kaip du vyrai bėga iš Sibiro ir vienas suvalgo kito ranką, o po daug metų tas berankis jį suranda ir sako „dabar atiduok skolą – aš suvalgysiu tavo ranką“?

Lukas: Būtent!

Grupė RAEIN ar LOMA PRIETA?

Karolis: RAEIN.

Gabrielius: Abu geri, bet LOMA PRIETA paskutinis albumas labiau patinka.

„Fluff‘as“ ar „Devilstone“?

Gabrielius: „Fluff‘as“.

Karolis: „Fluff‘as“.

Lukas: „Devilstone“.

Lukai, kiek daugiausiai lazdelių sulaužei per vieną koncertą? Šiandien buvo trys, jei neklystu.

Lukas: Šiandien buvo keturios, šiandien daugiausiai ir sulaužiau.

***

Tekstas – Povilas

Hardkoro valandėlė #30

Šį ketvirtadienį laidoje Hardkoro valandėlė aptarsim praėjusius ir būsimus koncertus, klausysim ištraukų iš neseniai vykusio vakaro Meet The Band, kurio metu Karolis Vyšniauskas kalbino grupę No Real Pioneers ir Beną Aleksandravičių, ir dar prisiminsim Kurtą Cobain’ą. Tai tiek.

Radijo laida Hardkoro valandėlė skirta hardcore, post-hardcore, screamo ir kitos sunkios instrumentinės muzikos klausytojams. Laidoje: naujienos apie muziką, albumų ir koncertų apžvalgos, interviu su grupėmis. Laida skamba kiekvieną ketvirtadienį nuo 21 iki 22 val. per Start FM internete (www.startfm.lt) arba 94,2 MHz Vilniuje.