Dūmuose paskendęs „Audronašos“ interviu su CARDINALS FOLLY

„Audronaša“ savo klausytojus šiandien kviečia paklausyti interviu su Suomijos doom metalo atstovais CARDINALS FOLLY, praeitą savaitgalį su dar keliais kolektyvais grojusiais tiek Vilniaus, tiek Kauno publikai.

Nebus apleisti ir artėjantys koncertai, kurių šių metų pabaigoje užderėjo itin gausiai ir kurių dalyvių vardai itin džiugina: NERVOSA, CONAN, AMON AMARTH, GRAND MAGUS ir t. t.

Undergroundas gyvas „Audronašoje“, kuri jau 9 metus kiekvieną pirmadienį skamba radijo stoties „Start FM“ (94,2 FM Vilniuje ir www.startfm.lt internetu) tiesioginiame eteryje nuo 20 iki 22 val.

Apžvalga: Postcosmos festivalis

postcosmos festivalis

Kai kuriems seniems festivaliams išeinant poilsio, jų vietą užima nauji festivaliai. Postcosmos yra vienas iš jų – penkių žmonių kompanijos organizuoti koncertai, paženklinti Postcosmos vardu 2016 metais išaugo į vienos dienos festivalį ir paliko gerą įspūdį.

Atvykę šeštadienio vidudienį į Molėtų rajoną nepastebėjom nei daug automobilių, nei daug lankytojų. Patekę į festivalio teritoriją buvome maloniai sutikti organizatorių, gavom instrukcijas dėl palapinių statymo ir į kurias vietas eiti negalima. Taip pat buvo primintos ir festivalio metu vyksiančios ekskursijos. Organizatorių užmojis susieti Postcosmos su Molėtų rajone esančiu Etnokosmologijos muziejumi ir siūlyti festivalio lankytojams ne tik muzikinę dalį, bet ir šviečiamąją dalį buvo puiki idėja – kitą dieną girdėjau tik gerus žmonių atsiliepimus apie ekskursijas, į kurias jie išsiruošė naktį.

Pati festivalio vieta atrodo nedidelė, bet nepernelyg, kad negalėtum surasti sau ramaus kampo. Ant šlaito viršaus įsikuria kempingas, šlaito apačioje stovi nedidelė scena, čia pat ir ežeras su liepteliu. Su draugais įsikuriame, patraukiame prie ežero. Vanduo gaivus, maudausi ežera pirmą kartą šiemet. Postcosmos festivalį oras tikrai lepino – dienos saulėtos, karštos, nakties metu šalčio nespėjau pajusti, nors miegojau tik su miegmaišiu, be jokio kilimėlio.

postcosmos1 postcosmos2

Muzikinė Postcosmos dalis žadėjo daug skanios muzikos, kurios vienoje vietoje anksčiau nebuvau sutikęs: čia turėjo groti ir balandžio mėnesį ant apleisto Taksi parko stogo girdėti Arcadia Repeats, ir retai išgirstami post-rokeriai Subliminal Messages, gotai Solo ansamblis, o po vidurnakčio – Fume, Paulius Kilbauskas ir daug kitų vardų.

Pripažinsiu, kad pirmąsias grupes taip ir praklausiau, sėdėdamas prie ežero ir kalbėdamas su draugais arba klausydamas kaip nepažįstamas Kazys pasakoja apie žvejybos varžybas, kuriose dalyvavo. Prie scenos atsidūriau tik grojant grupei Fashion Games. Vėliau sekė trumpi poezijos skaitymai, kuriuose pats dalyvavau, nors tuo metu pats jaučiau, kad poezijai dabar visai ne laikas – žmonėms norėjosi muzikos, ne tekstų, juolab, kad kiti ant scenos turėjo lipti visų liaupsinami Solo ansamblis.

Solo ansamblis pagrojo gražiai, o labiausiai įstrigo tai, kad grupė sugrojo legendinės Lietuvos regio grupės LMP dainos „Mane apvogė“ koverį. Iki šiol džiaugiuosi, kad tai girdėjau savo ausimis. Po Solo ansamblio apžiūrėjau menines instaliacijas, o tada pasijutau pavargęs ir nuėjau miegoti, visai užmiršęs, kad norėjau išgirsti Fume ir Paulių Kilbauską.

Buvo žmonių, kurie vėliau skundėsi alaus ir maisto kainomis, girdėjau kitų nuomonę, kad festivaliui trūko kažkokios energijos, kad muzika visą laiką buvo labai rami, kad poezijos skaitymai buvo ne į temą. Mane patį nuliūdino tik ryte pravėrus toi-toi tualeto duris išvystas nesimpatiškas vaizdas – ir jei tai man sukėlė didžiausią nepatogumą, tada manau, kad pirmas Postcosmos festivalio blynas neprisvilęs.

Iš esmės apie Postcosmos nereikėtų galvoti kaip apie tipinį festivalį, nes jis visu kuo labiausiai priminė draugų ir pažįstamų susitikimą gamtoje praleisti laiko ir paklausyti ramesnės muzikos. Linkiu organizatoriams nenuleisti rankų ir kitais metais suorganizuoti kažką panašaus, juolab, kad dabar jau aišku, jog yra užtektinai žmonių, kurie tiki šia kosmine idėja.

postcosmos3 postcosmos4

Tekstas – Povilas

Nuotraukų autoriai – Gediminas Bartuška ir Kazimieras Šešelgis

Anonsas: Open’er 2016

opener festival

Lenkijoje, Gdynėje birželio 29-liepos 2 dienomis vyksiantis festivalis „Open‘er“ šią vasarą žada pateikti dar vieną dovaną muzikos melomanams. Jau šešioliktąjį kartą įvyksiantis festivalis, į kurį susirenka apie 90 000 žmonių, eilę metų sugeba lepinti muzikos gurmanus pritraukdamas į festivalį tiek labai gerai žinomas grupes, tiek naujus veidus muzikos scenoje. Apžvelkime kuo „Open‘er“ mus vilioja šiais metais.

Geriausiai žinoma grupė, grosianti festivalyje, be jokios abejonės yra Red Hot Chili Peppers. Festivalio organizatorių duoklė masėms, ne kitaip, ir net suvokiant išblėsusį Red Hot Chili Peppers aktualumą šių dienų muzikoje sunku nenumatyti, jog būtent šios grupės pasiklausyti gyvai festivalyje susirinks didžiausia publika – visgi praleisti galimybę pamatyti legendą nesinori.

Kita festivalio pažiba – indie roko grupė Florence + The Machine. 2015 metais išleidusi savo trečią albumą „How Big, How Blue, How Beautiful“, Florence + The Machine pateko į daugelio muzikos apžvalgininkų geriausių 2015 metais išleistų albumų sąrašus. Turint omenyje tai ir grupės gyvų pasirodymų energiją, galima tikėtis aukščiausios kokybės malonumo tiek ausims, tiek akims.

Kalbant apie indie roką, negalima užmiršti paminėti ir kitos indie pažibos, grupės Foals, kuri festivalyje „Open‘er“ lankysis jau trečią kartą. Itin produktyvi grupė šįkart festivalyje pristatys 2015 metais išleistą savo ketvirtą albumą „What Went Down“. Foals muzika yra unikalus indie, math roko ir elektronikos mišinys, leidęs grupei tapti vienu žinomiausių vardų šiuolaikinėje indie roko scenoje.

Tikras perlas šių metų „Open‘er“ programoje – islandai Sigur Rós. Sunkiai apibūdinamą muziką kurianti grupė, turinti begalę gerbėjų visame pasaulyje, pažadėjo sugrįžti į Lenkiją su nauja turo programa ir dar negirdėtomis dainomis. Sigur Rós koncertai visada pasižymi įdomia scenine grafika, vizualizacijomis, o kiekvieno turo metu jos keičiasi, taigi net ir mačiusieji šią grupę anksčiau iš jų pasirodymo „Open‘er“ festivalyje gali tikėtis visiškai naujos patirties.

Šalia Sigur Rós negalima nepaminėti kitos įdomios grupės šių metų „Open‘er“ festivalyje – Beirut. Grupę Beirut galima apibūdinti kaip modernų balkanišką folką grojantį orkestrą-eksperimentą, vedamą pirmyn grupės lyderio Zach‘o Condon‘o. Bus įdomu pamatyti ar pristatydami praėjusiais metais išleistą naująjį albumą „No No NoBeirut įrodys, jog vis dar yra aktualūs ir įdomūs klausytojams.

Bus „Open‘er“ festivalyje ir sunkesnės muzikos – po ilgiau nei 15 metų pertraukos grupė At The Drive-In paskelbė apie atsikūrimą ir naują turą, kurio metu užsuks ir į „Open‘er“ festivalį. Nors apie šios kultinės post-hardcore grupės atsikūrimą gandai sklandė jau gerus aštuonerius metus, tačiau tik dabar jie pagaliau pilnai pasitvirtino. Seni grupės gerbėjai gali tikėtis išgirsti ne tik klasika tapusias albumo „Relationship of Command“ dainas, bet ir naują At The Drive-In kūrybą. Bus įdomu pamatyti ar dabartiniai At The Drive-In turi ką nors bendra su tais bepročiais iš 2000-ųjų.

Open‘er“ išlaiko aukštą kartelę ir bandant įvertinti festivalio kitų žanrų muzikos pasiūlą. Elektroninės muzikos gerbėjai džiaugiasi M83, Caribou, LCD Soundsystem ir Grimes vardais, repo mėgėjai – Wiz Khalifa ir Vince Staples. Bet, žinoma, roko grupių pasiūla yra tai, dėl ko „Open‘er“ ir yra toks mylimas festivalis – be minėtų didžiųjų vardų čia dar rikiuojasi Arctic Monkeys vedlio Alex Turner projektas The Last Shadow Puppets, šiuo metu festivalių graibstomas atlikėjas Mac DeMarco, po dvejų metų pertraukos į festivalį savo naują albumą pristatyti užsuks ir australų psichodelinio roko atstovai Tame Impala.

Atlikėjų gausa tokia didelė, jog visų jų apžvelgti neįmanoma. O be muzikos „Open‘er“ turi pasiūlyti ir kitų įdomių dalykų – kasmet festivalyje vyksta spektakliai, jogos treniruotės, rodomas lenkiškas kinas, veikia knygų kampelis.

Daugiau informacijos apie festivalį ir bilietus – www.opener.pl

Hardkoro valandėlė #37

Šio vakaro laidoje: naujienos, albumų apžvalga, būsimi koncertai ir interviu su į lietuvą dažnai užsukančiais lenkų rokenrolistais The Stubs.

Radijo laida Hardkoro valandėlė skirta hardcore, post-hardcore, screamo ir kitos sunkios instrumentinės muzikos klausytojams. Laidoje: naujienos apie muziką, albumų ir koncertų apžvalgos, interviu su grupėmis. Laida skamba kiekvieną ketvirtadienį nuo 21 iki 22 val. per Start FM internete (www.startfm.lt) arba 94,2 MHz Vilniuje.

Koncertas: No Real Pioneers “Renounce” EP pristatymas

Nauji mėgstamų vietinių grupių įrašai yra visada laukiami, o kadangi jie retai pasirodo (būna, kad ir visai nesulauki), tai kiekvieno tokio įrašo išleidimas prilygsta šventei. Būtent su tokia šventine nuotaika įžengiau į „Liverpool“ barą, kuriame savo jau antrąjį EP „Renounce“ pristatė grupė No Real Pioneers, į šventę kartu pakvietę groti ir savo draugus, grupę Monkey Tank.

Nežinau, ar yra daug sunkesnės gitarinės muzikos klausytojų, kuriems grupė No Real Pioneers būtų iki šiol negirdėta, nes pastaruosius pusantrų metų ji yra itin aktyvi ir pastebima. Nors grupė savo veiklą pradėjo 2011 metais, būtent 2014 metais įvyko lūžis, kuomet nufilmavę gražų vaizdo klipą savo dainai „Not The Day To Fall“, No Real Pioneers buvo kviečiami tiek į radijo stotis, tiek apšildyti iš užsienio atvykstančias grupes, tiek į festivalius.

Prisipažinsiu, kad per 2014-2015 metus No Real Pioneers girdėjau nebesuskaičiuojamą kiekį kartų, todėl kaskart, kai einu vis į kitą jų koncertą, nuoširdžiai bijau, kad gal man jie jau nebebus tokie įdomūs ir aktualūs. Tačiau iki šiol visi jų koncertai palieka tik gerus įspūdžius, o patys grupės nariai, atrodo, ant scenos jaučiasi vis užtikrinčiau ir užtikrinčiau.

Šis EP „Renounce“ pristatymo koncertas – ne išimtis. Pasibaigus Monkey Tank pasirodymui, ant scenos neužilgo lipa No Real Pioneers ir kai tik pradeda groti, iškart prikausto mano dėmesį. Iš esmės pakeitę savo koncertinį grojaraštį, vaikinai kala savo savitą screamo ir post-roko mišinį, įpindami ir naujas dainas iš pristatomo EP „Renounce“. Jeigu visgi reiktų priskirti šią grupę tik vienam muzikos žanrui, būčiau linkęs priskirti juos post-rokui, nes nors jų skambesyje labai daug screamo/emo estetikos, jų naujesnė kūryba, mano nuomone, eina vis sunkyn ir tamsyn, o ir pačios dainos tiek savo struktūra, tiek trukme artimesnės post-roko stilistikai.

Gali būti, kad aš visiškai klystu, ir gerai, nes manau, jog visi susirinkusieji šiame kocnerte turi savas priežastis čia būti. Vieniems No Real Pioneers yra emo grupė, kitiems patinka lėtesnės ir melodingesnės dainos, dar kitiems – ta tamsesnė, niūresnė grupės pusė. Manau, kad būtent grupės sugebėjimas neprisirišti prie vieno stiliaus ir yra tas pagrindinis faktorius, užtikrinantis šios grupės nuolatinį progresą ir sėkmę. Ir dar nuoširdumas, kuriuo spinduliuoja visi grupės nariai.

***

Tekstas – Povilas