Anonsas: Devilstone 2016 (1 dalis)

devilstone 2016 festivalIlgasis metų metalo ir rokenrolo savaitgalis artėja – Devilstone festivalis (ar Velnio akmuo, vadink kaip tau patogiau) paskelbė jau bene visas grupes, kurios išsiteks per tris scenas Anykščiuose liepos 14-17 dienomis. Metas apžvelgti kuo Devilstone festivalis gundo šiais metais.

Dar prieš paskelbiant pirmąsias grupes, pagalvojau, kad būtų labai smagu, jei į Devilstone festivalį atvažiuotų kokie nors NAPALM DEATH. Kai vėliau pamačiau, jog grupė tikrai gros šiame festivalyje, likau daugiau nei maloniai nustebęs. 35 (tris-de-šimt pen-kis!) metus gyvuojanti viena ekstremaliausių metalo grupių NAPALM DEATH, kuriai klijuojama ir grindcore pradininkų etiketė, su kiekvienu albumu siekia varyti tik dar sunkiau. Ko tikėtis iš jų pasirodymo? Didelio moshpito ir kelių sulaužytų nosių.

Kitas didelis vardas, kuriuo gali didžiuotis Devilstone festivalis – lenkų metalinės scenos pažiba BEHEMOTH. BEHEMOTH groja tamsų, niūrų, mistišką black/death metal, o dėl savo dainų tekstų susilaukia daug kritikos. 2014 metais BEHEMOTH buvo netgi uždrausta groti Poznanėje ir visoje Rusijoje, bet nepaisant to, ši grupė toliau sėkmingai gyvuoja, turuodama po visą pasaulį ir savo įspūdingais pasirodymais džiugina sunkiosios muzikos klausytojus.

Be minėtų BEHEMOTH black metal tamsybes Vakarų scenoje skleis kitos dvi grupės – REGARDE LES HOMMES TOMBER ir DEN SAAKALDTE.

Nors jau kelinti metai iš eilės netyla kalbos, kad Devilstone, kaip metalo festivalis, išsigimė, kviesdamas daug roko, stoner, post-whatever grupių, man ši garsų įvairovė tik į naudą. Ir žiūrėdamas į ne metalo grupių vardus, jau dabar žinau, kad kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiais didžiąją laiko dalį festivalyje leisiu prie Rytų scenos, kurioje šiemet netruks post-punk, post-rock ir stonerio skambesio.

Viena didžiausių Rytų scenos žvaigždžių bus anglai UNCLE ACID & THE DEADBEATS. Psichodelinį roką ir stonerio mišinį grojanti grupė per dar neilgą savo gyvavimą spėjo išleisti 4 studijinius albumus, surasti savo klausytojus ir patraukti tokių grandų kaip BLACK SABBATH dėmesį, kuri pakvietė grupę UNCLE ACID & THE DEADBEATS prisijungti prie BLACK SABBATH atsikūrimo turo po Europą.

2016 metų Devilstone festivalyje kaip niekad juntamas dėmesys post-punk stilistikos grupėms. Garsiausia grupė, lipsianti ant Rytų scenos – A PLACE TO BURRY STRANGER. Chaotiškais, intensyviais, dažnai tamsoje vykstančiais koncertais išgarsėjusi grupė iš JAV savo neurotiškas nuotaikas bandys perteikti ir Rytų scenoje.

Kitas garsus vardas, daliai Lietuvos publikos jau gali būti žinomas – THE SOFT MOON. Šaltą post-punk grojanti amerikiečių grupė jau spėjo apsilankyti Lietuvoje 2015 metų rudenį ir palikti neišdildomus įspūdžius tiems laimingiesiems, kurie buvo koncerte Kablyje. Džiugu, kad unikali grupė THE SOFT MOON po mažiau nei metų pertraukos grįžta į Lietuvą – bus įdomu pamatyti kaip jie atrodys ant didelės scenos.

Post-punk stilių taip pat atstovaus grupė HOLOGRAMS iš Švedijos, grojantį kur kas šviesesnėmis nuotaikomis nei THE SOFT MOON.

Neužmiršti šiais metais bus ir post-rock žanro mėgėjai – Devilstone festivalyje pasirodys lenkų grupė TIDES FROM NEBULA. Nors TIDES FROM NEBULA nėra kažkuo ypatinga ar labai unikali grupė post-rock žanro pasaulyje, jų kuriamas nuostabus, atmosferiškas, instrumentinis skambesys yra tikrai kabinantis ir paliečiantis širdį. (Tikra istorija – girdėjau šią grupę 2011 metais, vos neapsiverkiau.)

Kitas įdomus instrumentinis reiškinys – grupė PARARA iš Latvijos. Jau ne pirmą kartą Lietuvoje besilankanti grupė yra tikra mįslė tiems, kas mėgsta muzika skirstyti į žanrus. PARARA priskirti kuriam nors vienam žanrui labai sudėtinga, nes čia daug instrumentinės muzikos, kuri kartais primena post-rock, kartais – post-hardcore, bet tai šen, tai ten atsirandantis saksofonas ar fleita viską labai sujaukia. Todėl lengviau yra pasakyti, kad grupė PARARA nėra nei post-hardcore, nei post-rock, o kažkur savo atskiroje galaktikoje esanti įvairiausių muzikos garsų planeta.

Kaip ir kasmet, festivalis Devilstone pakvietė ir vietinių grupių. Metalo grupė JUODVARNIS pristatys savo neseniai išleistą epinį albumą „Mirusio žmogaus kelionė“, iš Lietuvos metalo scenos žvaigždžių (haha) suburta grupė PERGALĖ gros dainas iš naujo albumo „Antropologija“, o retai Lietuvoje „kultyvuojamo“ metalcore žanro atstovai CHASING THE RISE Vakarų scenoje pristatys savo antrąjį EP „Chapters“.

Jei patinka sunkesnė muzika, bet manai, kad Devilstone festivalyje renkasi vien tik metalistai, būk ramus – čia viskas ramu, gražu ir pilna meilės. Gražus Dainuvos slėnis, šalia gaivinanti upė, naujos pažintys, muzikiniai atradimai, naktinės palapinių istorijos ir tvarkingi bio tualetai – viskas, ko reikia geram festivaliui.

***

Tekstas – Povilas

ARCHYVAS atsidarė. 2015-06-22 “Audronašos” įrašas. „Audronašoje“ knygą “Sunkūs metai: 2014” pristatė jos sudarytojas Povilas

2015-06-22 sunkiosios muzikos laida „Audronaša“ sveikinosi su Hardrock.lt entuziastu Povilu, kurio pastangų dėka gimė jau antrasis Lietuvos sunkiosios muzikos scenos metraštis „Sunkūs metai: 2014“. Apie gausiai ir kokybiškai iliustruotą knygą, kurioje išsamiai ir nesausai aprašyti praeitų metų įvykiai, buvo išsamiai pakalbėta „Audronašoje“.

Be to, prieš Lietuvos kultūros sostinėje Žagarėje vyksiančią tradicinę sunkiosios muzikos ir istorinio paveldo fiestą „Kilkim žaibu“, kurioje pagrindinės grupės statusas patikėtas šveicarams TRIPTYKON. „Audronaša“ išsamiai apžvelgė „Kilkim žaibu“ festivalio dalyvius ir programą.

Koncertas: No Real Pioneers “Renounce” EP pristatymas

Nauji mėgstamų vietinių grupių įrašai yra visada laukiami, o kadangi jie retai pasirodo (būna, kad ir visai nesulauki), tai kiekvieno tokio įrašo išleidimas prilygsta šventei. Būtent su tokia šventine nuotaika įžengiau į „Liverpool“ barą, kuriame savo jau antrąjį EP „Renounce“ pristatė grupė No Real Pioneers, į šventę kartu pakvietę groti ir savo draugus, grupę Monkey Tank.

Nežinau, ar yra daug sunkesnės gitarinės muzikos klausytojų, kuriems grupė No Real Pioneers būtų iki šiol negirdėta, nes pastaruosius pusantrų metų ji yra itin aktyvi ir pastebima. Nors grupė savo veiklą pradėjo 2011 metais, būtent 2014 metais įvyko lūžis, kuomet nufilmavę gražų vaizdo klipą savo dainai „Not The Day To Fall“, No Real Pioneers buvo kviečiami tiek į radijo stotis, tiek apšildyti iš užsienio atvykstančias grupes, tiek į festivalius.

Prisipažinsiu, kad per 2014-2015 metus No Real Pioneers girdėjau nebesuskaičiuojamą kiekį kartų, todėl kaskart, kai einu vis į kitą jų koncertą, nuoširdžiai bijau, kad gal man jie jau nebebus tokie įdomūs ir aktualūs. Tačiau iki šiol visi jų koncertai palieka tik gerus įspūdžius, o patys grupės nariai, atrodo, ant scenos jaučiasi vis užtikrinčiau ir užtikrinčiau.

Šis EP „Renounce“ pristatymo koncertas – ne išimtis. Pasibaigus Monkey Tank pasirodymui, ant scenos neužilgo lipa No Real Pioneers ir kai tik pradeda groti, iškart prikausto mano dėmesį. Iš esmės pakeitę savo koncertinį grojaraštį, vaikinai kala savo savitą screamo ir post-roko mišinį, įpindami ir naujas dainas iš pristatomo EP „Renounce“. Jeigu visgi reiktų priskirti šią grupę tik vienam muzikos žanrui, būčiau linkęs priskirti juos post-rokui, nes nors jų skambesyje labai daug screamo/emo estetikos, jų naujesnė kūryba, mano nuomone, eina vis sunkyn ir tamsyn, o ir pačios dainos tiek savo struktūra, tiek trukme artimesnės post-roko stilistikai.

Gali būti, kad aš visiškai klystu, ir gerai, nes manau, jog visi susirinkusieji šiame kocnerte turi savas priežastis čia būti. Vieniems No Real Pioneers yra emo grupė, kitiems patinka lėtesnės ir melodingesnės dainos, dar kitiems – ta tamsesnė, niūresnė grupės pusė. Manau, kad būtent grupės sugebėjimas neprisirišti prie vieno stiliaus ir yra tas pagrindinis faktorius, užtikrinantis šios grupės nuolatinį progresą ir sėkmę. Ir dar nuoširdumas, kuriuo spinduliuoja visi grupės nariai.

***

Tekstas – Povilas

Interviu: Sraigės efektas

Sraigės efektas

Šiuo metu viena originaliausių Lietuvos alternatyvios scenos grupių Sraigės efektas festivalyje „Devilstone“ pristatė savo debiutinį albumą „Monotonijos anatomija“. Festivalio organizatoriai taip pristatė grupę: “Sraigės efektui ganėtinai sparčiai su kiekvienu gyvu koncertu pavyksta pelnyti vis daugiau klausytojų simpatijų. Publiką žavi jų spontaniški ir improvizaciniu principu paremti nuoširdūs pasirodymai, lėtos ir greitos, tylios ir garsios muzikos harmonija bei vientisumas.” Iškart po koncerto susirinkom pakalbėti ir išsiaiškinti, kokį velnią jie čia groja ir kas geriau – viskis ar degtinė?

Kalbamės su Kristijonu (gitara), Simu (būgnai) ir Niku (bosinė gitara).

Šiandien pristatėte savo debiutinį albumą. Kiek metų darbo įdėta į jį?

Simonas: Vienas mėnesis.

Kristijonas: Ne, tu išvis tik vieną dieną įrašinėjai.

Nikas: Viskas prasidėjo 2012 metais, tada pradėjom kažką daryt kartu. Viena daina albume liko iš tų metų, kitos atsirado vėliau. Kiek grojom, kiek turėjom, 2014 metais įrašėm.

Simonas: Įrašėm tas dainas, kurias buvo lengviausia sudėlioti struktūriškai. Pas mus viskas paremta improvizacija, akių kontaktu ir bendravimu, todėl sunkiausias darbas buvo ne albumą įrašyti, bet jį sudėlioti, kad muzika skambėtų taip, kaip ji skamba grojant gyvai. Todėl Kristijonas ir Nikas labai stipriai eksperimentavo tiek su gitarom, tiek su efektais ir stiprintuvais.

Kristijonas: Vienoj dainoj net panaudojom įrašytą lašo garsą.

Ar anksčiau buvot visi pažįstami, grojot kitose grupėse?

Kristijonas: Anksčiau grojom postroką, post-metal.

Nikas: Kristijonas su mano broliu anksčiau grojo death‘n‘roll‘ą.

Simonas: O aš su Kristijonu pažįstamas nuo kūdikystės, nes mano močiutė ir jo mama – geriausios draugės, tai tokie labai gilūs ir saviti ryšiai mus sieja.

Nebuvo taip, kaip dažnai pasitaiko, kad pirmiau sugalvojot pavadinimą, o tik tada atsirado grupė?

Kristijonas: Su pavadinimu yra labai įdomi istorija.

Nikas: Sugalvojom, kad norim su broliu pagroti koncerte. Vienas koncertas buvo, pasisiūlėm, sako „koks pavadinimas?“, tai ir sugalvojom.

Kristijonas: Ne, tu blogai pasakoji. Grojom kažkokiam festivaly „Molio pievos“ kažkur Aukštaitijoj. Atėjom pagrot dar kaip grupė Delčia, bet jau buvo kai kurie Sraigės efekto rifai. Ir buvo ten toks vienas vyrukas, urėdas, kuris tūsino, po to jis priėjo ir sako: „Vyručiai, kai jūs grojat, tai toks sraigės kiautas man ant galvos, sraigės efektas“. Pagalvojom geras palyginimas, užkabino tas pavadinimas. Kai atėjo kitas pasiūlymas koncertui, jau buvom apsistoję ties Sraigės efekto pavadinimu.

Padarėt albumo įrašą, o dabar klausydami negalvojat, kad kažką galėjot padaryti kitaip?

Simonas: Albumo dizainas galėjo būti kitoks, bet čia jau mano asmeniniai priekabiai.

Kristijonas: Aš asmeniškai viskuo patenkintas. Buvo įdomus pats procesas – nuo pradžios iki pabaigos. Daug išmokom. Kitą kartą padarysim geriau.

Nikas: Kadangi visas įrašinėjimas buvo labai eksperimentinis, aš patenkintas rezultatais. Dabar jau daug ką išbandėm, kitą kartą turėsim daugiau patirties.

Kaip patys savo stilių apibūdintumėt?

Nikas: Psichodelinis blues‘n‘roll‘as.

Kristijonas: Aš labai nemėgstu, kai mums stoner‘į prikišinėja, tai sakyčiau repeat rock‘as. Nes nuolat kartojam vieną temą, kad kaltų į galvą.

Simonas: Ne veltui albumo pavadinimas „Monotonijos anatomija“.

Kristijonas: Albumo pavadinimą sugalvojau duše užsipylęs šalto vandens.

Simonas: Gal nepasakok daugiau, ką veiki duše ;)

Kol kas koncertuojat tik Lietuvoj. Nėra planų išvykti pagroti į užsienį?

Kristijonas: Ne, kol kas neturim. Bet labai norėtume.

Simonas: Kadangi turime konservatyvųjį Niką, tai jis galėtų važiuoti grot į užsienį nebent per atostogas.

Kristijonas: Mes visi esam labai užsiėmę žmonės su savo reikalais ir profesijomis.

Simonas: Gal tai ir yra Sraigės efekto žavesys – nerepetuojam dažnai, tiesiog kartais susirenkam ir pagrojam.

Kristijonas: Pavyzdžiui ir dabar – nerepetavom keturis mėnesius, vakar susirinkom su akustinėm gitarom pagrot, ir viskas.

Kam patikėtumėt groti savo vestuvėse?

Simonas: Aš labai norėčiau, kad Queens of the Stone Age pagrotų mano vestuvėse.

Nikas: Nick Cave.

Bet po to Nick Cave nukabintų nuotaką…

Nikas: Jo, tokios depresyvios vestuvės būtų ;)

Keli trumpi klausimai. Grupė Mastodon ar Kylesa?

Kristijonas: Kylesa, nes graži moteris.

Simonas: Kylesa, nes įdomiau, purviniau ir griežčiau.

NikasMastodon, nes Moby Dick.

Oksana Pikul ar Marina Bui?

Kristijonas: Kas yra Marina Bui?

Simonas: Aš už Oksaną Pikul.

Nikas: Tegul būna Pikul, kitos nežinau.

Viskas ar degtinė?

Sraigės efektas: Viskis su alum!

Sekmadienį: netipinis patriotizmas

Šį sekmadienį “Bilietų nėra” sugrįžta į eterį!

Pirmoji šių metų laida pažymi pasikeitusį laidos leitmotyvą – į antrą planą patrauksime 2014 metais mus supusius miestus ir susitelksime į individą ir jo santykį su minia, savo praeitimi bei dabartimi.

Sezonas bei laidų ciklas bus pradėtas ištrauka iš lenkų rašytojo Witoldo Gombrowicziaus knygos „Transatlantas“. Nors norima išvengti dažnai naudojamos klišės, kad kūrinys, parašytas prieš 60 metų yra aktualus ir šiandien, tačiau kad ir kaip bevartytum „Transatlantą“, jis būtent toks ir yra. Pastaruoju metu apie patriotizmą ir savo santykį su tauta galvojama ar bent jau jį iš naujo pasitikrina daugiau mažiau kiekvienas. W. Gombrowicziaus požiūris šiuo klausimu nėra tipinis – dalį to mėginsime perteikti šį sekmadienį.

Laidą kuria aktoriai Simonas Dovidauskas, Paulius Markevičius, Vygandas Vadeiša ir Šarūnas Zenkevičius.

Klausykitės mūsų sekmadienį, 22 val., Start FM eteryje 94.2 Mhz Vilniuje arba startfm.lt

Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas ir Lietuvos kultūros taryba.