Padėkime vaikams

15310610_10211787995326120_1349585349_n

Labdaros ir paramos fondas VšĮ „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“, veikiantis antrus metus, sukurtas paremti Lietuvos sutrikusio vystymosi kūdikių namus, vaikų ir suaugusiųjų neįgaliųjų centrus, skurdžiai besiverčiančius senjorus bei nepasiturinčiai gyvenančias daugiavaikes šeimas Lietuvoje.

Mūsų misija – padėti vaikams augti pilnavertiškai, juos paremiant būtiniausiomis priemonėmis.

Mūsų vizija – būti patikimu partneriu organizacijoms, kuriose gyvena artimųjų palikti vaikai, ir tapti apčiuopiamu rėmėju finansinį skurdą išgyvenančioms šeimoms, auginančioms vaikus.

Mūsų pagrindinė vertybė – skaidrumas. Mūsų tikslas – mažinti skurdą organizacijose, kuriuose gyvena artimųjų palikti vaikai, ir pagelbėti stipraus finansinio nepritekliaus kamuojamoms vaikus auginančioms šeimoms, neįgaliesiems bei senjorams.

Artėjant gražiausioms žiemos šventėms VšĮ ,,Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“ kreipiasi į visus geros valios žmones. Organizacija maloniai kviečia dalintis gerumu ir padėti sukurti šventę vargingai gyvenantiems vaikams. Jūsų aukos nuspalvins mažųjų kasdienybę ir padės patikėti stebuklais. Tik su Jūsų pagalba galėsime uždegti vaikučių širdelėse tikėjimo žiburį, pasėti vilties grūdą ir gauti džiaugsmo šypsnį. Gerumu dalintis gera – nelikite abejingi ir padėkite vaikams suteikti bent lašelį laimės. Mažųjų džiaugsmui reikia tiek nedaug – tik Jūsų supratingumo, atjautos ir noro padėti. Šv. Kalėdos – stebuklų metas, tad kurkime stebuklus drauge.

Rekvizitai: VšĮ „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“, įmonės kodas: 303573887, AB Swedbank b/k 73000, banko sąskaita: LT267300010142143000, PayPal: info@gerumoranka.eu, paskirtyje: (Kalėdinėms dovanėlėms)

Devilstone (trečia diena)

Šeštadienio dieną pradedam jau tradicine tapusia išvyka prie Rubikių ežero, esančio vos už 12 kilometrų nuo Anykščių. Trumpas ištrūkimas iš festivalio aplinkos ir vėsus ežero vanduo atgaivina mano pavargusią galvą ir kuriam laikui leidžia užmiršti miego trūkumą (abi naktis miegojau po 2-3 valandas).

Sugrįžę į Devilstone festivalį skubame prie Rokotekos scenos, kur turi vykti Gintarinių akinių organizuotas protmūšis muzikine tema. Praėjusį kartą šiame festivalyje mūsų komanda laimėjo antrą vietą, šiemet tikimės pasirodyti ne ką prasčiau, nors dalyvauja daugiau nei 30 komandų. Tačiau jau po antro turo tampa aišku, kad pasivyti pirmaujančias komandas bus itin sunku, taigi per daug nesirūpiname. Žaidimą baigiame šešti ir einame pavalgyti.

Kol žaidėm protmūšį, tuo metu vyko tradiciniais tapę futbolo, tinklinio turnyrai ir MC Growl konkursas, kur savo gerkles laidė festivalio dalyviai.

Futbolo turnyras (Kazimieras Šešelgis) MC Growl (Rasa Dambrauskaitė)

Verta paminėti, kad šeštadienį po pietų prasiblaivo oras ir saulėkaitoje būna jau per karšta. Todėl žmonių prie upės netrūksta, o ten dar savo pasirodymą surengia SRAIGĖS EFEKTAS. Netradicinėje vietoje vykęs koncertas yra kažkas išskirtinio ir malonu tiek ausims, tiek akims.

Sraiges Efektas (foto - Ina Vox)

Sraiges Efektas (foto – Ina Vox)

Vėliau Rytų scenoje seka numylėtieji NO REAL PIONEERS ir sunkiasvoriai DOPETHRONE, o ant Vakarų scenos užlipę CHASING THE RISE įrodo, kad net lietuviškoje metalo scenoje yra vietos metalcore‘ui.

No Real Pioneers (foto - Gediminsa Bartuška) Chasing The Rise (Kazimieras Šešelgis)

Nuo suolelių ant kalno stebėta post-black grupė REGARDE LES HOMMES TOMBER bendros šeštadienio nuotaikos taip pat negadina, o TOXIC HOLOCAUST trešas valgant picą ir stebint iš aukštai buvo visai žavus vien dėl nuolat vykstančio circle pit‘o.

Belaukdami vakaro hedlainerių BEHEMOTH, nutariame eiti paklausyti Rytų scenoje pradėjusių groti UNCLE ACID AND THE DEADBEATS. Pirmosios dainos įdomios, bet vėliau viskas ima kartotis ir tik vos keliose vietose grupė groja kažką kitaip, nei įprastai sau. Nepaisant to, įspūdį palieka gerą, ir jiems baigus groti skubame klausytis BEHEMOTH. Tiesa, BEHEMOTH visai neskuba pradėti savo koncerto, iš viso vėluoja apie 40 minučių.

Behemoth (foto - Kazimieras Šešelgis) Behemoth (foto - Gediminas Bartuška)

BEHEMOTH koncerto pradžia nepalieka įspūdžio, ir tik kažkurios dvi dainos viduryje jų koncerto nuskamba tikrai galingai. Greičiausiai viskas dėl to, kad mano energijos likučiai jau visai išsekę; kartais klausau grupės užsimerkęs, nes taip lengviau sutelkti koncentraciją į muziką. Galiausiai, supratęs, kad neištversiu, atsisveikinu su draugais ir pasuku link palapinės.

Būdamas visai arti palapinės, prie kokteilių baro sutinku drauges ir nusprendžiu trumpam prisijungti. Jų linksmos kalbos dar valandai suteikia jėgų: dar vienas alaus, dar viena linksma istorija, ir aš nurimstu supratęs, kad, nepaisant pirmų dvejų vidutiniškų dienų, Devilstone festivalis man patinka ir šiais metais.

Devilstone (antra diena)

Antrąją festivalio Devilstone dieną pradedam klausydamiesi diskusijos apie muzikos kritiką Lietuvoje. Tai, kad Devilstone šiais metais į programą įtraukė tokio tipo diskusijas – labai sveikintina. Bendras veiklų skaičius Devilstone festivalyje džiugina – čia ir parodos, ir auskarų vėrimas, įvairios dirbtuvės, paskaitos apie muziką.

Vienas iš keistų spektaklių (foto - Vytenis Jurevičius)

Vienas iš keistų spektaklių (foto – Vytenis Jurevičius)

Diskusijoje „Šioje šalyje nėra vietos muzikos kritikai“, kuruotoje Pauliaus Ambrazevičiaus, dalyvavo Gintarinių akinių kolektyvas, Direktorius iš ore.lt ir Bongas iš suru.lt. Nors pati tema atrodo viltingai, diskusija nei praturtina mane žiniomis, nei sukelia kokių nors minčių. Nebaigę jos klausytis grįžtame į kempingą ir gaminamės valgyti, vėliau man tenka pasivaikščioti iki Anykščių miesto centro, o ten beeinant – išklausyti jauno vyruko pasakojimą apie savo problematišką merginą ;)

Penktadienį Vakarų sceną atidaro lietuvių grupė JUODVARNIS. Smarkus, epinis metalas skamba puikiai ir užtikrintai. Vėliau einame klausyti COLOURS OF BUBBLES. Prisipažinsiu, kad šiais metais išvydęs visą Devilstone muzikos programą, buvau labiausiai nustebintas būtent to, kad buvo pakviesta indie grupė. Kita vertus, per daug tuo stebėtis nereikėtų – Devilstone organizatorių pasiryžimas plėsti festivalio muzikinį akiratį atneša ne tik post-punk garsų, bet ir indie, kuriam anksčiau vietos šiame festivalyje nebūdavo.

Colours of Bubbles (foto - Vidas Černiauskas)

Colours of Bubbles (foto – Vidas Černiauskas)

COLOURS OF BUBBLES groja puikiai, galva pati linksi ir kojos trepsi. Niekada nebuvau jų girdėjęs su pučiamaisiais, todėl pučiamųjų įtraukimas į gyvą pasirodymą jį labai praturtina. Nors nesu indie muzikos mėgėjas, visada smagu išgirsti šią grupę gyvai. Ir čia ne tas atvejis, kai galvodamas, kad grupė groja gerai, mintyse pritaikau tą žiaurų pasakymą „kaip lietuviams, tai gerai“. Vienintelis dalykas, kuris nepaliko įspūdžio – grupės vokalisto neva savekiškos kalbos publikai.

Po to valgydami klausomės ALPHA TIGER – power metal, kurio visi visada prašo atvežti į festivalį. Bet man poweris ne prie širdies, mane labiau domina šitas skanus troškinys. ALPHA TIGER baigus groti kelias valandas nieko neiname klausytis, turbūt taip norisi susikaupti prieš BATUSHKA – sutartinai visų su draugais laukiamiausia šio vakaro grupė.

Batushka (foto - Kazimieras Šešelgis)

Batushka (foto – Kazimieras Šešelgis)

BATUSHKA yra black metal grupė iš Lenkijos, šiuo metu esanti ant bangos. Ši grupė yra puikus pavyzdys, kad net tokiam žanrui kaip konservatyvus black metal galima suteikti naują atspalvį. BATUSHKA tai padarė įpindama stačiatikių giesmes, giedamas mišių metu, o ir visas BATUSHKA gyvas pasirodymas primena laikomas mišias: ant scenos gausu žvakių, vokalistas dainuoja stovėdamas prie dirbtinio altoriaus, visi grupės nariai dėvi ilgus tamsius apsiaustus su plačiais gobtuvais, kad nesimatytų jų veidų ir pan. Žodžiu, puikus spektaklis akims ir gera dozė triukšmo ausims. Teoriškai – taip, bet praktiškai koncertas labai nuobodus, nes grupės nariai beveik visiškai nejuda ant scenos. Turiu omeny NEJUDA. Nenuobodžiauti tokio koncerto metu man nepavyksta, nors muzikai priekaištų neturiu.

Batushka (foto - Gediminas Bartuška)

Batushka (foto – Gediminas Bartuška)

Po BATUSHKA seka šios dienos Vakarų scenos hedlaineriai NAPALM DEATH. Ilgus metus gyvuojanti grupė iš Anglijos – grindcore pionieriai, dabar grojantys grindcore/death metal mišinį. Teškia taip chaotiškai, jog draugai pasidalija į dvi grupes – vieniems labai patinka, kitiems – visai ne; aš visą jų koncertą praklausau nuo upės, bet nesijaučiu kažką prarandąs.

Napalm Death 3 (Kazimieras Šešelgis) Napalm Death 2 (Kazimieras Šešelgis)

Likusias nakties valandas leidžiam prie upės, vaikštinėjam už festivalio teritorijos ir dainuojam jaukiose Anykščių gatvėse, išbandom diskoteką po Monster palapine (ar kas nors ją minėjo prieš festivalį?), ir galiausiai rytą pasitinkam pokalbiais su linksmais latviais ant lieptelio prie upės – akimirkos, kurių neužfiksuosi fotoaparatu.

Devilstone (pirma diena)

Ketvirtadienį išvykstam iš Vilniaus 16 val., bet dėl nuleistos padangos ir užmiršto bilieto namuose sugaištam laiko. Anykščius pasiekiam prieš 20 val., prie įėjimo į Devilstone festivalio teritoriją ilgų eilių nėra, tad įeinam vidun greitai.

Visą kelią gąsdinęs lietus ir apniukęs oras vakaro pradžioje per daug nesikandžioja – PERGALĖS koncertą pažiūrim sausi, tiesa, po jų grojusių MANTAR pasirodymą tenka praleisti dėl prasidėjusio gausaus lietaus. Nuoširdžiai kalbant, mieliau būčiau praleidęs PERGALĖS baltų marškinių/neva juokingo metalo pasirodymą, nei sunkiasvorius MANTAR. Dar nuoširdžiau kalbant, net neįsivaizduoju, kodėl PERGALĖ grojo šiame festivalyje. Jie galėtų sėkmingai būti patys sau juokingi kokiame nors repeticijų garaže arba prieš veidrodį, ir to užtektų. Nors PERGALĖS muzika varijuoja nuo TIGER LILLIES primenančio kabaretiško skambesio iki black metal, bendras įspūdis labai lėkštas. Lyg ir turėtų būti linksma, bet nėra; lyg ir kažką nori pasakyti, bet nesugeba pasakyti.

Pergalė (Kazimieras Šešelgis)

Pergalė (foto – Kazimieras Šešelgis)

Bendras festivalio išsidėstymas nepakitęs – visos scenos ir kitos erdvės yra įprastose vietose. Maloniai nustebina tik žmonių kiekis: praėjusiais metais atvykus ketvirtadienį abeji kempingai tikrai nebuvo tokie užimti kaip šiemet. Džiugu, kad Devilstone sugeba pritraukti dar daugiau žmonių, nors pikti metalistai ir yra nepatenkinti, kad festivalyje vėl nėra powerio, o bendras festivalio braižas vis labiau tolsta metalo link roko festivalio.

Lietus (foto - Kazimieras Šešelgis)

Lietus (foto – Kazimieras Šešelgis)

Nustojus lyti einame pasiklausyti taip visų liaupsintų post-punkerių THE SOFT MOON. Nors jiems pradėjus groti pradeda vėl lyti, trauktis po pastoge nesinori. Pirmą kartą man girdėti THE SOFT MOON vietomis užburia savo post-punk ir elektronikos skambesiu, tačiau bendras įspūdis yra ne toks, kokio tikėjausi. Nuoširdžiai – pavargau klausyti visos tos monotonijos. Pir lim pim pim, pir lim pim pim, tik pakeisk ritmą. Eilinį kartą įsitikinu, jog post-punk tiesiog nėra man priimtina muzika.

The Soft Moon (Gediminas Bartuška)

The Soft Moon (foto – Gediminas Bartuška)

Vėliau sekusią rokoteką, kuruotą Direktoriaus, Bluvšteino ir Noruišio, lydi įdomus muzikos mišinys – nuo nu metal iki regio (Lipnūs Maharadžos Pirštai!), tačiau dėl nuovargio jos klausausi nuo kalnelio sėdėdamas su draugais ir diskutuodamas apie muziką, merginas ir šiaip gyvenimą. Prieš miegą, kaip įprasta, dar pasėdim prie lieptelio dalydamiesi įspūdžiais apie paskutinį Game of Thrones sezoną, o po to nueinam miegoti – laukia nauja diena su daug naujų grupių, diskusijų ir kitų veiklų, kurių apstu Devilstone festivalyje.

***

Tekstas – Povilas.

Anonsas: Devilstone 2016 (2 dalis)

devilstone 2016 scena

Nenumaldomai artėjant didžiausiam metų rokenrolo užtaisui – festivaliui Devilstone – mes toliau apžvelgiam įdomiausias grupes, kurios pasirodys festivalyje Anykščiuose liepos 14-17 dienomis.

Be jau minėtų metalo grandų NAPALM DEATH ir BEHEMOTH, Vakarų scenoje savo tamsiuosius ritualus atliks ir dar visai šviežia mėsa metalo scenoje – grupė BATUSHKA (reikšmė – tėvas, kunigas) iš Lenkijos. Jos debiutinis albumas „Litourgiya“ susilaukė teigiamo kritikų vertinimo, tačiau pati grupė iki šiol yra šiek tiek mistifikuota, jos narių asmenybės nežinomos. BATUSHKA išsiskiria ne tik savo atmosferiniu black metal/doom stiliumi, bet ir į dainas įpintais stačiatikių giedojimais ir ritualines apeigas primenančiais koncertais.

batushka

Kiti metalo scenos vardai: TOXIC HOLOCAUST virins punk/thrash metal mišinį, ALPHA TIGER varys heavy/power metal (kol kas man tai juokingiausia grupė), BEATEN TO DEATH kals grindcore dozę ir.. Kaip ir viskas. Išties, gal norėtųsi dar bent vienos stipresnės thrash metal grupės, bet kai pažiūri į tai, kas dar lieka Rytų ir Gama scenose, pasijunti neturintis teisės burbėti.

Čia turbūt didžiausias vardas – stoner rock pažiba TRUCKFIGHTERS. Būtent jiems patikėta tęsti naktinio koncerto tradiciją. Kas bent kartą yra buvę Devilstone festivalyje vykstančiame naktiniame koncerte, tas žino, kad prie pačios mažiausios Gama scenos naktį būna labai linksma, o šįkart ten gros ne bet kokia mažai kam žinoma grupė, bet TRUCKFIGHTERS.

Šalia jų stilistiškai labai gražiai įsipaišys ir grupė 1000 MODS iš Graikijos, grojantį labiau į rokenrolą linkusį stonerį. Be to, kas pamena praėjusiame Devilstone festivalyje kitą importą iš Graikijos – PLANET OF ZEUS –, tas žino, kad graikai moka užkurti gerą tūsą.

Sunkesnių rifų mėgėjai taip pat ras ko pasiklausyti – festivalyje Devilstone gros kanadiečių trijulė DOPETHRONE ir duetas iš Vokietijos MANTAR. DOPETHRONE atstovauja įprasto sludge ir stoner mišinio skambesį, tuo tarpu MANTAR yra labiau linkę eksperimentuoti ir jų grojamas sludge turi daugiau metalo nei stonerio šaknų. Gaila tik, kad prie šių grupių nėra lietuvaičių SLÖGA arba GOAT METAMORPHOSIS– derėtų puikiai.

Pasiilgusiems lengvesnio skambesio rekomenduojama suomių psichodelinio roko grupė DEATH HAWKS arba įdomi melancholija iš Estijos – HOLY MOTORS. Nors lengvų grupių šiais metais bus tiek, kad paskutinę festivalio dieną turbūt norėsis kažko sunkiau.

Kaip ir anksčiau, festivalyje Devilstone bus galima išgirsti ir pačias aktualiausias lietuviškas grupes. Festivalyje antrus metus iš eilės gros screamo/post-rock grupė NO REAL PIONEERS – kas pamena jų energingą pasirodymą kepinant saulei festivalyje praėjusiais metais, tas žino, kad šios grupės koncerto praleisti negalima.

Kitas įdomus sprendimas – grupė AUTISM, kuri groja post-rock stiliaus muziką, bet kol kas man niekada nėra tekę girdėti apie jų gyvus pasirodymus. Bus proga ištaisyti klaidą ir suprasti, kad dar yra kažkokia kita post-rock grupė Lietuvoje be pamėgtų SUBLIMINAL MESSAGES. Toje pačioje Gama scenoje neseniai debiutinį EP „Everything’s Fine“ išleidusi, dar labai jauna grupė FRANK FITTS paduos garage rock triukšmo, niekur niekada negirdėti WOLFSOME Rytų scenoje pabandys įtikinti, kad turi ką parodyti ant tos scenos, o vietinės indie roko žvaigždės COLOURS OF BUBBLES pristatys savo neseniai išleistą albumą „She Is The Darkness“.

Atskiro paminėjimo verta ir jau kelintus metus festivalyje Devilstone po koncertų iki paryčių vykstanti Rokoteka. Šiais metais ten savo selekcijas gros turbūt kaip niekad didelis būrys žmonių. Ketvirtadienio naktį glam, psych, kraut, acid, garage rock, proto punk muziką gros Dovydas Bluvšteinas, Direktorius ir Žilvinas Noruišis, penktadienį Rokotekoje šokdins ba. ir Intakx duetas bei VULTURE, o šeštadienį diskoteką uždarys PERTURBATOR, POLYESTER ir PUSSYSHAVER.

Jei vis dar esi neapsisprendęs ar verta važiuoti į Devilstone festivalį,nesikankink – verta.

***

Tekstas – Povilas